Miesto centre atsivėręs taršos šaltinis aplinkosaugininkų ir kitų tarnybų dėmesį atkreipė antradienį. Gaisrininkai pylė sorbentą, sugeriantį į asfalto paviršių iškilusius naftos produktus, buvo mėginama nustatyti jų atsiradimo priežastis. Trečiadienį darbo ėmėsi techninės tarnybos.

Ne automobilių ir jų vairuotojų kaltė

Kaip „Alytaus gidui“ sakė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vida Mačernienė, nustatyti, iš kur pačiame miesto centre į paviršių iškilo naftos produktai, nėra paprasta.

Ilgametę darbo patirtį aplinkosaugos srityje turinti specialistė spėjo, kad teršalų kiekiai yra gerokai didesni, nei iš pradžių buvo manyta. „Iš to, kas jau išsilieję galima būtų spręsti, kad tai ne automobilius aikštelėje paliekančių vairuotojų ir jų transporto kaltė“, - įsitikinusi V. Mačernienė.

Po asfaltu - naftos produktų atliekų šulinys

Pasak aplinkosaugininkės, toks gausus naftos produktų iškilimo į paviršių atvejis – bene pirmasis Alytaus mieste, panašių nepasitaikė netgi buvusios Naftos bazės teritorijoje Santaikos gatvėje.

„Šiemet dėl stipriai pakilusių gruntinių vandenų, iš žemės išlindo ir tai, ko tikrai nesitikėjome rasti miesto centre – naftos produktų“, - „Alytaus gidui“ sakė miesto Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja. Padėtis paaiškėjo atvėrus asfalto dangą ir čia suradus naftos produktų atliekų šulinį.

Buvo keičiami tepalai, galimai pilami degalai

Alytaus autobusų stoties direktorius Jonas Gvazdaitis neprisimena, kad buvusios stoties teritorijoje būtų veikęs naftos „gręžinys“. Naujosios autobusų stoties, veikiančios Naujojoji g. 17, vadovas sako mena, kad iki statybų, kai 1983-84 metais stoties pastatas iškilo Jotvingių gatvėje, toje vietoje veikė transporto priežiūros centras.

Pasak J. Gvazdaičio, remonto „boksų“ siena rėmėsi į dabartinės mokesčių inspekcijos ir knygyno „Remedija“ teritoriją. J. Gvazdaičio ir jo kolegų, senųjų autotransportininkų teigimu, minėtame taške būdavo keičiami tepalai, o panaudoti surenkami po žeme. Ar tuo metu naftos produktų surinkimui buvo naudojamos specialios talpos ar kitos priemonės – tikslių duomenų nėra.

Kai kurių alytiškių nuomone, senuosiuose „boksuose“ kadais galėjo veikti ne tik tepalų keitimo ir techninės priežiūros centras, tačiau ir degalinė. Tokiu atveju žemėje susikaupusių naftos produktų kiekis, žinoma, bus didesnis.

Naftos produktai buvo „palaidoti“ po asfaltu

Kaip „Alytaus gidui“ patvirtino miesto statybas anksčiau prižiūrėjusio Statybos tresto darbuotoja Irena Sedleckaitė, autobusų stotį Jotvingių gatvės pradžioje statė viena Alytaus statybos valdybų. Buvusi Alytaus miesto savivaldybės kontrolierė prisimena, kad dabartinėje naftos produktų išsiveržimo vietoje veikė ne tik autobusų, bet ir sunkvežimių tepalų keitykla, galimai - ir maža degalinė.

„Ar „boksą“ su susikaupusiais naftos produktais projektuotojai galėjo pagal planą  „palaidoti“ po automobilių stovėjimo aikštelės asfaltu?“, - paklausėme autobusų stotį stačiusios penktosios valdybos atstovą, dabartinį „Dzūkijos statybos“ bendrovės vadovą Julių Antaną Žuką.

Bene labiausiai patyręs Alytaus statybininkas prisiminė nelengvas stoties statybas - stotis buvo suprojektuota ant buvusių žydų namų pamatų, siekusių pusmetrį ir daugiau. Pirma - reikėjo juos iškasti, po to - išvežti ir tik tada pradėti statybas. J. A. Žukas, kalbėdamas apie išsiveržusią naftą, sakė, nežinantis, iš kur ji atsirado, mat asfalto tiesimas buvo ne statybininkų, o vėlesnis miesto planuotojų ir kelių tiesėjų rūpestis.

Trečiadienį, darbo dienos pabaigoje, iš miesto centre atsivėrusio naftos „gręžinio“ buvo išsiurbta 700 litrų naftos produktų atliekų. Ketvirtadienį darbuotojams pavyko surasti ir atkasti požeminę cisterną - „lobis“ buvo „pumpuojamas“ toliau. Kaip „Alytaus gidui“ patikslino siurbimo darbus atliekančios bendrovės „Alstapa“ vadovas Antanas Subačius, senoje cisternoje rastų teršalų kiekis jau viršijo toną. Tiesa, didžiąją dalį sudaro vanduo, o naftos produktai - ne daugiau penktadalį požeminio radinio. Tepalinę masę atskyrus nuo vandens teršalai bus priduoti į „Toksiką“, pavojingas atliekas surenkančią bendrovę.