Žurnalistų sąjunga ragina ekonominės krizės nespręsti nepakeliama mokesčių našta žlugdant ir taip nuskurdintus kūrybinius darbuotojus.

Šeštadienį Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Valdyba, atstovaujanti visos Lietuvos nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje dirbančių žurnalistų bendruomenei, išnagrinėjo besiformuojančios valdžios viešus siūlymus ekonominei krizei sustabdyti, rašo lrt.lt

Jos nuomone, siūlymai papildomai apmokestinti autorinius honorarus ir padidinti PVM tarifą spaudos leidiniams, reiškia, jog šiuo metu jau prasidėję laikraščių bankrotai virs masiniu reiškiniu. Kaip žinia, nuo spalio 25 dienos jau bankrutavo ar užsidarė keli laikraščiai.

Pasak LŽS pranešimo, beveik visos visuomenės informavimo priemonės išsilaiko tik iš reklamos. Spaudos leidėjai tik dalį gamybos kaštų padengia parduodami savo leidinius. Ypač sudėtinga išgyventi regioninei spaudai ir kultūriniams leidiniams. Daugelis spaudos leidinių jau nebeturi galimybės didinti prenumeratos kainų.

O dėl ekonominės krizės dalis verslo ėmė drastiškai mažinti reklamos išlaidas. Todėl, LŽS teigimu, didinamas PVM tarifas spaudai ir mažėjantis reklamos kiekis reiškia, jog visuomenės informavimo priemonės bus priverstos atleisti dalį darbuotojų,  o likusiems dar labiau mažinti ir taip mažą atlygį.

„Kita problema - autorinių honorarų sistema piktnaudžiauja dalis verslo struktūrų ar asmenų ir dėl to šalies biudžetas netenka nemažos dalies pajamų. Tačiau įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia turėtų aiškiai atskirti tuos asmenis, kurie iš tiesų dirbą kūrybinį darbą, nuo tų, kurie prisidengdami palankesne mokesčių sistema už įvairius „projektus" ar pseudokūrybinį darbą gauna milijoninius honorarus", - taip šiandieninę situaciją vertina LŽS pirmininkas Dainius Radzevčius.

Todėl LŽS Valdyba siūlo pertvarkant mokesčių sistemą jų naštą subalansuoti taip, kad dideles pajamas ir pelnus gaunantieji nebūtų savaime prilyginti sunkiai besiverčiantiems ir valstybės paramos reikalingiems asmenims.

LŽS Valdybos narių nuomone, neteisinga ir nesąžininga, jog savo kūrybinę energiją atiduodantys žmonės ne tik neturi teisės į socialines garantijas, bet atvirkščiai - šiandien kūrybinių darbuotojų akivaizdžiai blogiausia padėtis iš visų darbo rinkos dalyvių ir toliau bloginama.

„Valdžia gali bandyti papildomai apmokestinti šimtatūkstantines ar milijonines sumas gaunančius asmenis, tačiau ji neturi moralinės teisės skriausti tų kūrybinių žmonių, kurių pajamos ir taip mažos, o ekonominės krizės metu dar mažėja. Infliacija verčia vis daugiau kūrybinių žmonių atsisakyti savo talento panaudojimo ieškant duonos kitur", - pažymėjo D.Radzevičius.

Be to, pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims valstybė taiko ir neapmokestinamų pajamų minimumą. Toks minimumas netaikomas autorinius honorarus gaunantiems asmenims. Todėl šiuo metu minimalų atlyginimą pagal darbo sutartį gaunantis asmuo faktiškai moka žymiai mažesnius mokesčius nei pagal autorinę sutartį dirbantis kūrėjas.