Žalieji ragina referendume išsiaiškinti, ar reikia Lietuvai naujos atominės elektrinės. Jų teigimu, šalies energetinę nepriklausomybę gali garantuoti tik energija iš atsinaujinančių šaltinių, todėl reikėtų labiau rūpintis jų plėtra, neskubant statyti naujos atominės. Priešingą nuomonę turintys energetikos ir politikos ekspertai pastebi, kad populistinės žaliųjų iniciatyvos paprastai suaktyvėja prieš kokius nors rinkimus.

Referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos ketinantys inicijuoti žalieji kviečia Lietuvos valdžią kol dar nevėlu stabdyti, jų nuomone, šaliai per brangų Visagino atominės projektą ir derybas su strateginiu jos investuotoju Japonijos ir JAV koncernu „Hitachi – General Electric“.

„Taip brangiai pastatyta elektrinė ir jos gaminama energija bus nerentabili ir nekonkurencinga nei tarptautinėje, nei vidaus elektros rinkoje. Paprastai tariant, ar Lietuva turi tiek pinigų, kad galėtų išmesti šitiek dešimčių milijardų litų tokiam projektui, dėl kurio ne tik gali kilti pavojus mūsų gyvybėms dėl radiacinės taršos, bet ir pabrangtų elektros energija“, – kalbėjo Žaliosios politikos instituto vadovas Linas Balsys.

Anot žaliųjų, vietoj grėsmę net ateities kartoms keliančios branduolinės, Lietuvai daug naudingesnė būtų atsinaujinančių išteklių energetika.  

„Europa eina tuo keliu – tai yra naujausia energetikos mada. Kaip žinom, Vokietija, Italija, Šveicarija atsisakė atominių elektrinių. Atsinaujinančių eneregtikos šaltinių vystymas Lietuvoje yra užslopintas“, – sakė Lietuvos žaliųjų sąjūdžio pirmininkas Juozas Dautartas.

Žalieji norėtų, kad Seimas inicijuotų referendumą dėl naujos atominės reikalingumo, o jei šis to nesiims, žada patys rinkti parašus referendumui.

Tuo metu energetikos ekspertai sako, kad pasitelkę gana naivius ir net nekorektiškus argumentus – pvz., gąsdindami smarkiai augsiančiomis elektros kainomis – žalieji pavėluotai bando įšokti į diskusijų dėl naujos atominės traukinį.

„Mes keliolika metų diskutavom. Šiuo metu, kada realiai pradėjo judėti reikalai, tokia žaliųjų destruktyvi veikla nieko kito nesiekia, kaip mus vėl atblokšti arba net grąžinti į būvį, kuriame buvome prieš dvidešimt kelis metus“, – tvirtina Kauno technologijos universiteto profesorius Jonas Gylys.

Politologas Tomas Janeliūnas dar griežtesnis – jo nuomone, žmonėms patraukliomis žaliųjų idėjomis prieš rinkimus dažnai dangstosi naujos arba silpnos politinės jėgos.

„Iš tikrųjų keista, kad Lietuvos politinių partijų arenoje žalieji rodosi labai retai. Užuot bandę tapti normalia partija, kaip yra dažnoje Europos šalyje, ir kiekvienais metais kasdien propagavę savo idėjas, jie, matyt, būdami per silpni, kartais tiesiog tampa kitų partijų manipuliacijų įrankiu.

Ir šiuo atveju taip pat – žaliuosius bando prisivilioti tos partijos, kurioms galbūt trūksta idėjų, kaip patraukti rinkėjus“, – sako Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas T. Janeliūnas.

Skambiu „Anti-atominio pavasario“ vardu pavadintą tarptautinę konferenciją penktadienį Vilniuje Europos žaliųjų partijai padedant surengė pernai kovą įkurtas Lietuvos žaliųjų sąjūdis.