Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ palaiko Pagyvenusių žmonių asociacijos poziciją, kad  senatvės pensijų mažinimas yra neteisėtas ir socialiai neteisingas.  

„Senatvės pensija - ne dovana, o valstybės įsispareigojimas remti žmogų tuomet, kai jis dėl solidaus amžiaus netenka darbingumo. Valstybė  neturi teisės vienašališkai atimti iš žmonių dalies jiems priklausančių išmokų“, - sakė Lietuvos preofesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Derybose dėl Nacionalinio susitarimo Lietuvos profesinės sąjungos ir Lietuvos darbdavių organizacijos sutarė Sodros finansines problemas spręsti, didinant Sodros įmokas iki 2 proc.  Nacionaliniame susitarime buvo aiškiai išdėstytos nuostatos, kad socialinių išmokų mažinimas turi būti subalansuotas, įvertinant pelno mokesčio mažinimą  ir socialinio draudimo įmokų didinimą, jeigu Sodros išlaidos bus didesnės nei pajamos.

“Derybų dėl konkrečių šios problemos sprendimo veiksmų nebuvo. LR Vyriausybė vienašališkai pasiūlė sumažinti pensijas ir atsisakyti įmokų į socialinio draudimo fondą didinimo, tokiu būdu Sodros biudžeto deficito problemą spręsdama labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių sąskaita, tai yra senatvės pensijas gaunančių žmonių sąskaita. Tarp jų - ir dirbančių pensininkų”, - sakė  Artūras Černiauskas.

“Pareiškimas, esą pasibaigus ekonominei krizei prarasta pensijų dalis bus kompensuota, yra deklaratyvus, nepagrįstas konkrečiais skaičiais ir datomis. Toks pareiškimas mūsų požiūriu yra niekinis. Valstybės skola jos gyventojams, jeigu tokiu keliu siekiama spręsti biudžeto pajamų trūkumą, privalo būti garantuota konkrečiais norminiais aktais, aiškiai apibrėžtais dydžiais ir terminais”, -  kalbėjo Lietuvos darbo federacijos   pirmininkas Vydas Puskepalis ir Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė.

Kaip vieną iš kompensavimo priemonių profesinių sąjungų vadovai įvardijo valstybės vertybinius popierius su konkrečia palūkanų norma ir kitomis jų išpirkimo sąlygomis ir aiškiai apibrėžtu  laikotarpiu.

Socialinės paramos ir socialinės apsaugos sistemos valstybėje funkcionavimas, vykdoma socialinė politika atspindi konkrečios šalies išsivystymo lygį. Lietuvos atveju viešojo administravimo funkcijas atliekančių valdžios institucijų neatsakingumas, politikavimas, manipuliavimas, esą protesto akcijos gali pabloginti valstybės skolinimosi reitingus,  atsakomybės neprisiėmimas už savo veiksmus ir jų padarinius, verčia piliečius abejoti, ar valstybės aparatas iš viso turi pakankamai kompetencijos atlikti jam patikėtas funkcijas.

Pasak profesinių sąjungų atstovų, biudžeto deficitas spręstinas dviem būdais: išlaidų mažinimu, kai atsisakoma išlaidų prabangai, o ne pensijoms, ir pajamų didinimu, kai dirbama siekiant  padidinti ekonominį šalies gyvybingumą. Antruoju instrumentu Lietuvos valstybė nesinaudoja: merdi paramos kuriantiems darbo vietas sistema, neveikia daugiabučių renovavimo finansavimo sistema, per trejus metus įsissavinta tik 9 proc. ES paramos ir pan.