Vyriausybė trečiadienį posėdyje neapsisprendė dėl vieno įstatymo projekto, reglamentuosiančio dirbtinį ar pagalbinį apvaisinimą, todėl formaliai pritarė jiems abiems.

Galutinį žodį ateityje turės tarti Seimas.

Vyriausybė nusprendė "pritarti tikslui įstatymu sureguliuoti dirbtinį (pagalbinį) apvaisinimą ir siekiui padėti nevaisingoms poroms susilaukti vaikų taikant pasaulinėje praktikoje naudojamus dirbtinio (pagalbinio) apvaisinimo metodus".

Tačiau ministrai nusprendė atkreipti dėmesį į kai kurias "prieštaringas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatas", pavyzdžiui, kad juo siūlomas teisinis reguliavimas "neužtikrina pakankamos žmogaus embrionų apsaugos", neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus, o anoniminė ne partnerių lytinių ląstelių donorystė "gali sukelti sudėtingas socialines ir medicinines pasekmes".

Praėjusią savaitę per Vyriausybės posėdį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovai siūlė pritarti liberalesniam buvusio sveikatos apsaugos ministro liberalcentristo Algio Čapliko pateiktam Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuris leidžia lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą.

Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai ragino pritarti konservatyvesniam "darbiečių" Dangutės Mikutienės ir Vytauto Gapšio teikiamam Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui, draudžiančiam tiek lytinių ląstelių donorystę, tiek embrionų šaldymą.

Seimas po pateikimo yra pritaręs abiem įstatymo projektams, kuriais reglamentuojamos dirbtinio apvaisinimo procedūros. Parlamento Sveikatos reikalų komitetui pavesta projektus sujungti.

Kunigas Ričardas Doveika po Vyriausybės posėdžio pakartojo, kad Katalikų bažnyčia nepritaria nė vienam projektui, bet patobulintas konservatyvusis variantas esą jai būtų labiau priimtinas.

Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Pagalbinio apvaisinimo procedūras teikia tik privačios medicinos įstaigos, kurios vadovaujasi 1999 metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu "Dėl Dirbtinio apvaisinimo tvarkos patvirtinimo".

Jame numatomas moters dirbtinis apvaisinimas tik sutuoktinio lytinėmis ląstelėmis, taip pat nustatyta, kad tokiu būdu gali būti apvaisinamos ne vyresnės kaip 45 metų amžiaus moterys.

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo.

Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų, ir kasmet jų padaugėja 2 tūkstančiais.