Trečiadienį Klaipėdoje oficialiai pradėjo veikti pirmoji šalyje termofikacinė jėgainė. Elektrinės atidaryme sulaukta ypač garbių svečių – Lietuvos Respublikos ir Suomijos prezidentų.

Atsakingo verslo pavyzdys

Vakar oficialiai atidaryta lygiai prieš dvejus metus pradėta statyti biokuro ir atliekų deginimo jėgainė „Fortum Klaipėda“.

Į elektrinės atidarymo ceremoniją atvykusi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasidžiaugė, kad „Fortum Klaipėda“, perdirbdama komunalines atliekas, prisideda prie aplinkos saugojimo ir pabrėžė, kad ši gamykla, tai – pigesnė šiluma Klaipėdos gyventojams.

„Tai iš tiesų pavydėtinas pavyzdys kitų miestų merams. Tai reiškia ne tik pigesnę šilumą, bet ir daug mažesnę priklausomybę nuo dujų monopolio ir sveiką konkurenciją tarp šilumos gamintojų, ko taip trūksta Lietuvoje“, – sakė šalies vadovė.

Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, šios jėgainės darbo pradžia žymės ne tik naują etapą šilumos gamybos ir atliekų tvarkymo sektoriuje, bet ir puikiai iliustruos Klaipėdos miesto atvirumą investicijoms ir inovacijoms. Už jas meras dėkojo suomių investuotojams.

Visas procesas esą pareikalavo ypatingai didelių ir sutelktų bendrovės „Fortum Klaipėda“, šalies Vyriausybės, savivaldybės administracijos pastangų.

Ateities neišvengiamybė

Visa jėgainėje pagaminta šiluma yra tiekiama į Klaipėdos miesto šilumos tinklų sistemą, elektros energija – į bendrą elektros tinklą.

„Noriu pasidžiaugti, kad mūsų politinis ir ekonominis bendradarbiavimas su viena iš Šiaurės šalių yra toks rezultatyvus. Lietuvai reikia naujų technologijų, Lietuvai reikia švaros, Lietuvos žmonėms – pigesnės šilumos, kaip tik ši įmonė tai ir suteiks. 40 procentų šilumos bus gaminama iš atliekų“, – gamyklos atidarymo proga sakė D.Grybauskaitė.

Klaipėdos meras įsitikinęs, kad jėgainės naudą pajusime netrukus. Esą tai – ateities neišvengiamybė. Pasak V.Grubliausko, naujoji gamykla bus vienas iš tų ūkio objektų, kuriais uostamiestis galės didžiuotis.

„Tai – istorinė diena Klaipėdai. Tai – svarbi ir prasminga suomių kapitalo investicija. Kita vertus, pati gamykla labai rimta paraiška Klaipėdos ateičiai, tapti europietiškai atliekas tvarkančiu miestu. Tai yra geras projektas“, – kalbėdamas apie termofikacinės jėgainės reikšmę miestui tvirtino V.Grubliauskas.

Seks Klaipėdos pavyzdžiu

Sveikinimo kalboje Prezidentė D.Grybauskaitė išreiškė viltį, kad tokios įmonės atsiras ir kituose Lietuvos miestuose.

„Labai linkiu, ypač didiesiems miestams, pasižiūrėti į Klaipėdos pavyzdį, į miestą, kuris nebijo rizikuoti, nebijo inovacijų, išdrįsta būti pirmas“, – sakė D.Grybauskaitė.

Į atliekų deginimo gamyklos atidarymą Klaipėdoje atvyko ir Kauno meras Andrius Kupčinskas, kuris patvirtino, jog bendrovė „Fortum Lietuva“ yra išsinuomojusi sklypą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje panašios jėgainės statybai.

„Bendrovė “Kauno energija„ jiems išdavė prisijungimo prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų sąlygas. Panašią iniciatyvą, kaip Klaipėdoje, tikrai sveikintume“, – sakė A.Kupčinskas.

Kaune esą šilumos gamybos rinkoje situacija monopolizuota ir reikia didelių pastangų vaduojantis iš tokios priklausomybės.

Į Kauno rajono Lapių sąvartyną per metus atvežama 200 tūkst. tonų atliekų. Esą jei ir toliau taip bus, jo užteks tik 5–6 metams. A.Kupčinskas įsitikinęs, kad  atliekų deginimas būtų labai geras sprendimas Kaunui dar ir šiuo atžvilgiu.

Klaipėdiečiams – pigesnė šiluma

„Mes padidiname konkurenciją, o tai turėtų sureguliuoti šilumos kainas. Antras dalykas – mūsų įmonė yra labai svarbi atliekų tvarkymui“, – teigė įmonės direktorius Juozas Doniela.

Pasak „Fortum Klaipėda“ direktoriaus, bendrovė šilumą parduoda ne vartotojams, o „Klaipėdos energijai“, jie formuoja kainą klaipėdiečiams.

Naujoji gamykla per gegužę pagamintą šilumos energiją „Klaipėdos energijai“ parduoda po 11 ct už kilovatvalandę. „Klaipėdos energija“ savo įrenginiuose šiuo metu pagamina trečdaliu brangesnę šilumą.

Į termofikacinės jėgainės projektą planuota investuoti apie 140 mln. eurų, bet paskutiniais skaičiavimais, gamykla kainavo 126 mln. eurų.

„Per kiek laiko atsipirks gamykla, pasakyti sunku, nes įmonės produktas bus šiluma ir elektra, o jų įkainių prognozuoti neįmanoma. Nežinia, kaip suveiks tikroji konkurencija atsiradus tokiam šilumos gamintojui, kaip mes“, – svarstė J.Doniela.

Bandomieji deginimai pasiteisino

Nuo sausio gamykloje yra atliekami bandomieji deginimai. Pasak įmonės direktoriaus, kelių mėnesių praktika parodė, kad įrengimai parinkti teisingai, dūmų valymo įrengimai veikia puikiai.

„Visos taršos normos yra žemesnės nei leistinos nuo kelių iki keliasdešimt kartų. Prieš keletą dienų buvo atlikti dioksinų matavimai, nustatyta, kad normos 100 kartų mažesnės nei leistinos, o antrą kartą dioksinų visai neužfiksavome“, – patvirtino J.Doniela.

Visos klaipėdiečių atliekos vežamos į Dumpių sąvartyną, kur yra mechaninio rūšiavimo linija. Į jėgainę šiukšlės pakliūva jau išrūšiuotos. Todėl esą baimintis, kad į krosnį pateks nerūšiuotų atliekų, nėra pagrindo.

Į atmosferą išmetamų teršalų monitoringas vykdomas pačiame gamyklos kamine ir šalia jo. Yra didžiulė daviklių sistema ir toms technologijoms gamykloje skirtas visas aukštas.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas realiu laiku gali stebėti „Fortum Klaipėda“ gamyklos išmetimus į atmosferą.

„Žmonės klausė, o kodėl tik Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai galės matyti tuos duomenis tiesiogiai, kodėl kiekvienas pilietis, kuris turi interneto prieigą, negalėtų to padaryti. Manau, kad tai bus įmanoma ateityje, kai visos duomenų pateikimo sistemos bus sustyguotos“, – tikino gamyklos atstovas.

Pradžioje viešai planuojama skelbti gamyklos išmetamų teršalų paros vidurkį. Teigiama, kad antrasis žingsnis bus galimybė visiems šitą informaciją stebėti tiesiogiai savo kompiuteriuose.

„Fortum Klaipėda“ atstovai teigia, jog parenkant nepriklausomą laboratoriją aplinkos tyrimui, sieks įtraukti ir visuomenę.