Apie 337 mln. litų kainavę Valdovų rūmai šeštadienį – Mindaugo karūnavimo dieną – atvėrė vartus visuomenei.

Šalies valstybingumo simbolis

Ne vieną amžių Valdovų rūmuose  buvo spendžiamas Lietuvos likimas. O dėl to, ar tikrai reikia juos atstatyti, liejosi pyktis  ir siūbavo audringos diskusijos.

Ir štai šiandien atstatytieji rūmai atsivėrė – Lietuvai ir pasauliui. Didžiajame kieme vykusiose rūmų atidarymo iškilmėse dalyvavo aukščiausi valstybės vadovai, užsienio svečiai, į renginį suskubę užsiregistruoti paprasti vilniečiai.

Valdovų rūmus atidarė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalies vadovė išreiškė viltį, kad didingos mūsų istorijos simbolis – Valdovų rūmai vėl taps Lietuvos ir viso senojo žemyno politikos, kultūros, meno ir istorijos centru.

Pramaišiui su renginio vedėjo - aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus skaitomais kelių šimtų metų senumo literatūros kūriniais, Veronikos Povilionienės atliekamomis dainomis, Mykolo Kleopo Oginskio polonezu „Atsisveikinimas su tėvyne“, didžiuliame ekrane buvo rodoma, pasakojama, komentuojama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų istorija.

Nuskambėjo padėka prie jų atkūrimo dirbusiems archeologams, architektams, kitų profesijų atstovams, rėmėjams.

Po didžiulių tiriamųjų archeologinių darbų Valdovų rūmai pradėti statyti 2002 m. Jų atstatymo iniciatorius – prezidentas Algirdas Brazauskas. Rūmų  plotas – 15 tūkst. kv. m., jų atstatymas kainavo apie 337 mln.Lt.

Vėl suskambės opera

Valdovų rūmų atidarymu šventiniai renginiai dar nesibaigs. Šįvakar  21 val. čia prasidės kitas renginys - „Opera atsiveria Valdovų rūmuose.

Paskutinis rūmuose gyvenęs valdovas  buvo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza. Buvo juokaujama, kad, išvykęs į Europą atsivežti sužadėtinės Margaritos, į Valdovų rūmus jis atvežė ne žmoną, o operą. 1636 m. rūmuose pirmą kartą Lietuvoje buvo pastatyta Marco Scacchi opera “Elenos pagrobimas”.

Opera Vilniuje nuskambėjo 10 metų anksčiau, negu Lodone, Paryžiuje. Tai buvo didžiulis muzikinis įvykis. Specialios medinės mašinos pagal libreto reikalavimus artistus nuleisdavo į pragaro gelmes ir pakeldavo į dausas.

Buvo moderni rezidencija

Manoma, kad pirmasis čia rezidenciją pasistatė  kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis pačioje XV a. pabaigoje. Jo laikais galėjo būti dalis rytinio ir dalis pietinio rūmų korpusų. Jo ir Elenos, Maksvos didžiojo kunigaikščio dukters, jungtuvių ceremonija rūmuose įvyko 1495 m.

Vėliau Aleksandro brolis Žygimantas Senasis rūmus perstatė Renesanso stiliumi labai puošniai, prabangiai. Tai žinoma iš dvarų sąskaitų knygų – tuomet statybos kainavo 100 tūkst.  auksnių dukatų.

Antrajame-trečiajame aukštuose buvo pastatytos arkados, būdingos Renesanso stiliui. Statybose labai didelį vaidmenį vaidino jo žmona –  italė Milano kunigaikštytė Bona Sforza, siekusi Vilniaus rūmus paversti modernia reprezentacine rezidencija.

Netyrinėti – net 150 metų

Rūmai gyvavo nepilnus 200 metų. Jų klestėjimas baigėsi 1655 m., kai Lietuvos sostinę užėmė Maskvos ir kazokų kariuomenė. Ji šešerius metus šeimininkavo pilyse, jas išgrobstė ir nusiaubė. Rūmai vėl nukentėjo 1661 m., kai priešus buvo bandoma išvyti.

XVIII a. antroje pusėje rūmuose leista apsigyventi Vilniaus miestiečiams ir bajorams.

Po  Abiejų Tautų Respublikos trečiojo padalijimo 1795 m. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų mūrai caro administracijos paliepimu buvo visiškai nušluoti nuo žemės paviršiaus. Lietuva tapo Rusijos imperijos dalimi, o Vilnius - vienu gubernijos miestų.

Po 1830 m. sukilimo viskas buvo sulyginta su žeme, užveistas parkas. Beveik toks vaizdas išliko iki 1987-ųjų. Lietuva pradėjo busti tautiniam atgimimui.