Šįvakar į mūšį dėl antrojo aukso pasaulio plaukimo čempionate Barselonoje stosiančios Rūtos Meilutytės galimybės nežino ribų. Tačiau tik su viena sąlyga. Apie išbandymus ir grėsmes, kurios mūsų plaukimo deimančiuko gali tykoti ateityje, jos karjeros perspektyvas mūsų portalas kalbėjosi su JAV gyvenančiu mokslininku Genadijumi Sokolovu.

Šeštadienį pateikėme pirmąją pokalbio [4] su unikaliu specialistu, svariai prisidėjusio prie tituluočiausio atleto žmonijos istorijoje atleto Michaelo Phelpso iškilimo ir spindesio, dalį. Šiandien – antroji dalis.
 

Jėgą paveldėjo iš tėvo?

- Kaip jūs, kaip mokslininkas, fiziologas paaiškintumėte R. Meilutytės fenomeną?

- Rūtą pirmą sykį pamačiau gal prieš 4 metus. Jai buvo, berods, 12 metų. Treneriai iš Kauno sako: turime tokią Meilutytę. Ateityje gali būti talentinga plaukikė krūtine, brasistė, kaip mes vadiname. Aš ją patestavau ir iškart pamačiau, kad ji savo amžiaus grupėje plaukia nepalyginamai greičiau nei jos bendraamžiai JAV. Iškart matėsi, kad ji labai stipri fiziškai. Ir labai greita. Tiesa, čia slypi pavojai, nes jaunas žmogus, pajutęs savo galimybes, nori kuo greičiau kilti aukštyn, didinti greitį, krūvius. Iš fiziologinės pusės aš sakau: jokiu būdu nereikia vaikų spausti, nereikia skubėti. Geriau kilti palaipsniui. Tačiau Rūtos atveju, matyt, ta žvėriška motyvacija jai padėjo. Ji pajuto kokia greita gali būti.

- Daugelis specialistų pažymi neįtikėtiną R. Meilutytės fizinę jėgą...

- Aš nežinau, kaip ją treniruoja Johnas Ruddas, bet akivaizdu, kad jie skiria daug dėmesio fiziniam pasirengimui. Galbūt ji tą jėgą ir paveldėjo. Dukros paprastai būna panašesnės į tėvą. Kiek žinau, jos tėvas buvo imtynininkas. Tvirtai sudėtas. Jėga, vadinamosios greitosios raumenų skaidulos Rūtai padeda stipriau plaukti trumpus nuotolius – 50 metrų, 100. O pavyzdžiui, 200-ams metrų jau reikia ištvermės, kurios jai trūksta, kad diktuotų tempą šioje distancijoje.

Ar nepakenks brendimo laikotarpis?

- Rūta dar labai jauna. Merginai bręstant keičiasi ir sudėjimas, ir kūno formos. Ar ateityje tai negali turėti neigiamos įtakos jos rezultatams?

- Taip, fiziologija labai svarbu. Yra daug pavyzdžių, kai plaukikams bręstant jų rezultatai prastėjo. Tačiau tai labiau būdinga ilgų nuotolių plaukikėms. Su metais keičiasi jų kūno formos, atsiranda didesnis pasipriešinimas vandenyje ir ilgoje distancijoje tai labiau juntama. Rūta – sprinterė. Trumpesniame nuotolyje brendimo pokyčiai turi mažiau įtakos rezultatams. Jei ji toliau stiprins save fiziškai, ji aukštu lygiu plauks dar labai daug metų.

- Kiek įtakos rezultatui turi jos charakteris?

- Ji nėra lepinta gyvenimo. Tokie žmonės ir pasiekia aukštumų sporte. Tie, kurie nuo vaikystės turi viską, ko tik geidžia, paprastai būna kur kas mažiau motyvuoti. Net ir Barselonoje matau sportininkų iš turtingų šalių, kurie turi nuostabias sąlygas, bet nepersistengia.

- Jūs daug metų dirbate su JAV rinktine. Ar norėtumėte Rūtą matyti JAV komandoje?

- Išties, aš Amerikoje gyvenu jau daug metų, bet aš - lietuvis (juokiasi. – aut. past.). Man visada malonu išgirsti Lietuvos himną, ypač per didžiąsias plaukimo varžybas. Jau dabar amerikiečiai manęs prašo: Genadijau, pamokink, kaip teisingai ištarti tos merginos pavardę. Sako, vos vos  išmokome tavąją, o dabar vėl turime mokytis jos. Nemanau, kad Rūtai būtų tikslinga atstovauti JAV rinktinei.

Techniškesnė nei M. Phelpsas

- Kuo paaiškintumėte kitos mūsų plaukimo vilties Giedriaus Titenio rezultatų nuosmukį šiame pasaulio čempionate?

- Ne paslaptis, kad Giedrius geriausius savo rezultatus pasiekė, kai buvo leidžiami „greitieji“  kostiumai. Daug sportininkų buvę labai greiti su kostiumais, dabar nebėra tokie greiti. Tai priklauso ir nuo kūno masės. Jei esi sunkesnis, tvirtesni kaulai, tai kostiumas labiau padeda, pakelia. Plaukikai, kurių kūno masė mažesnė, mažiau priklausomi ir nuo kostiumo. Vis dėlto bendrauju su G.Titenio treneriu Žilvinu Ovsiuku, tad žinau, kad Giedrius dar gali tobulėti. Jei jam netrukdys traumos, ligos, pašaliniai trikdžiai, mokslai, jei jis galės šimtu procentų įgyvendinti trenerio sudarytą programą, prie kurios kūrimo prisidėjau ir aš, jis grįš į tą patį lygį, kuriame buvo. Nepriklausomai, kokį kostiumą vilkės. 

- Ar skiriasi lietuvių ir, tarkime, amerikiečių plaukimo mokyklos?

- Pirmiausia, Amerikoje tų mokyklų ir klubų tūkstančiai. Skiriasi plaukikų kiekybė ir kokybė, nes atrenkami tik patys geriausi iš geriausių. Kalbant apie plaukimo stilių, amerikiečiai labai greiti po vandeniu ir posūkiuose. Pastebėkite, kiek jie visuomet laimi prieš varžovus posūkiuose, kai vyksta panėrimas ir pan. Tai natūralu, nes jie treniruojasi trumpesniuose baseinuose, todėl atlieka daugiau posūkių, be to, labai intensyviai dirba tobulindami šį technikos elementą. Taip pat kruopščiai šlifuoja startinį šuolį nuo bokštelio.

Beje, R.Meilutytė taip pat labai stipri po vandeniu. Panėrimo fazėje ji beveik visada lenkia varžoves. Žiūrint iš šalies, galbūt jai reiktų pakoreguoti rankų mostus pradinėje grybšnio fazėje, kai rankos nueina per daug į šoną. Bet, žinoma, norint kažką rimčiau patarti reikia atlikti išsamius testus.

Pridurčiau, kad Rūta žymiai techniškesnė nei to paties amžiaus buvo M.Phelpsas. Jis laimėdavo ne dėlto, kad buvo labai techniškas, o todėl, kad buvo nepaprastai ištvermingas. Visi žavėdavosi, kaip Michaelas nuostabiai startuoja ir neria bei galingai plaukia po vandeniu. Esą taip jis laimi savo sekundes prieš visus varžovus. O iš tiesu buvo plaukikų, kuriems M.Phelpsas visada pralaimėdavo startą. Savo pranašumą jis susikraudavo ne startuodamas, ne pirmame,  o paskutiniame posūkyje. Kai visi jau uždusę, o jis sugebėdavo atidirbti tuo pačiu, vienodu intensyvumu. Bėgant metams Michaelas tobulėjo ir karjeros pabaigoje jo plaukimo technika tapo beveik ideali. Bet šiuo metu Rūta turi geresnes pozicijas augimui. Norėčiau ją darsyk patestuoti. Apie tai kalbėsimės su ja ir jos tėčiu, o tada dėliosimės planus ateičiai.