Kasmet Lietuvos žvejams į tinklus pakliūva retų, nematytų žuvų, kurių, pasirodo, galima įsigyti netgi Klaipėdos prekyvietėse.

Reti laimikiai

Šiais metais jūra pažėrė staigmenų ir atradimų mokslininkams. Į stintinius tinklaičius įkliuvo sprindžio ilgio jūrų dyglė. Šią žuvytę, kaip ir gegužę sugautus 27 centimetrų ilgio melsvosios ledjūrio menkės jauniklius, tyrėjams perdavė žvejys Antanas Valiukas.

Maždaug tuo pat metu priekrantėje sugautas jūrų buivolas, taukžuvės mailius, jūrų laputė, atsitiktinai aptiktas mažasis europinis gleivys ir jūrų ylų.

Jau dešimtmetis į žvejybinius tinklus pakliūva ir ant meškerių užkimba jaunos bei pusiau suaugusios (2–3 metų) jūrinės plekšnės.

Liepą Kopgalio žuvų stebėjimo stotyje į tinklaičius įkliuvo dvi 65 cm ilgio vėjažuvės. Smiltynėje sugautas 30 cm ilgio raudonasis jūrų gaidelis, antras žinomas atvejis pietryčių Baltijoje nuo 2008 m. Prieš penketą metų Smiltynėje Algio Ginaičio sugauta žuvis susilaukė išskirtinio dėmesio. Ji tirta Klaipėdos universiteto ir Vilniaus Gamtos tyrimų centro mokslininkų, žuvies ausikauliai siųsti į Taivanio technologijų institutą cheminei analizei. 

Atradimu tyrėjams tapo aštriašnipio eršketo jauniklis ir suaugusi žuvis sugauta Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje.

Ruoniai smaguriavo

Tarptautinėje mokslinėje spaudoje pietryčių Baltija, o kartu ir Lietuvos pajūris pagarsinti, kaip vieta, kur gausu durklažuvių (prieškario spaudoje vadintų kardžuve). Žinoma net 40 dokumentuotų pranešimų apie jų liekanas ar sugautas žuvis.

Per pastarąjį dešimtmetį aptikta 10 šių žuvų. Šiemet rugsėjo 1-ąją apirusios dviejų metrų ilgio kardžuvės kūnas aptiktas išplautas ties Juodkrantės mažąja gelbėjimo stotimi. Kita panašaus ilgio žuvis rugsėjo 30-ąją rasta ties Pervalka. Žuvies liekanos buvo apgraužtos ruonių – galva su "durklu" kabarojo ant pliko stuburo. Skrandis ir viduriai liko nepaliesti.

Sprendžiant pagal inkstų ir žiaunų būklę, žuvis į Lietuvos vandenis atplaukė dar gyva. Jos žarnyne rasta menkių ir strimelių parazitinių kirmėlių. Už šiuos radinius ir nuotraukas „Jūra“ dėkinga Lietuvos pajūrio paukščių stebėtojai Jūratei Zarankaitei.  

Nusipirko glotniašonį otą

Šventosios žvejas A.Valiukas gegužę iš priekrantės tinklų ištraukė otą aptakiu ir neįprastai slidžiu paviršiumi. Tačiau, kaip būdinga otams, žiotys buvo plačios, akys kairėje kūno pusėje. Jis svėrė 879 gramus. Glotnusis otas yra penkta Lietuvos ir aplinkiniuose vandenyse aptikta plekšniažuvių būrio žuvų rūšis.

Glotnusis otas dažniau sugaunamas Lenkijos vandenyse. Vienas ankstyvesnių pranešimų yra iš 1962 m. prie Bornholmo. 1968 m. ši žuvis įkliuvo į dugninį tinklą atviroje jūroje ties Ventspiliu. Pastaraisiais metais 2–3 metų žuvų sugauta ties Gdansku. 

Lietuvos pajūryje glotniojo oto mokslininkų ieškota anksčiau. Latvių ir Suomių žvejų laimikiai šį spėjimą tik patvirtindavo. Pagrįstai manoma, į žvejų tinklus šios žuvys įkliūdavusios ir anksčiau, tačiau būdavo supainiotos su paprastaisiais otais. Apie tai liudija naujas pranešimas.

Šiemet gegužę glotnųjį otą žuvų turgelyje prie vieno prekybos centro nusipirko istorikas Dainius Elertas. Jis atviravo, kad žuvis buvusi neįprastai tamsi, glotnus jo paviršius, gerai įmitusi, skonis toks pat, kaip paprastojo oto.

Paaiškėjo, kad į Klaipėdą buvo atvežta ir daugiau glotniųjų otų, sugautų Lietuvos priekrantėje.

Ledjūrio menkės

Šiemet kovą Lietuvos priekrantėje sugautos dvi rudosios ledjūrio menkės – patelė ir patinėlis po 118 gramų svorio ir 27 centimetrų ilgio.

Rugsėjį atviros jūros žvejybos plote sugauta 350 gramų, 35 centimetrų ilgio ledjūrio menkė. 3,5 metų patelė dar nė karto nebuvo neršusi. 

Žvejai tik neseniai išmoko skirti rudąsias ledjūrio menkes nuo didžiųjų (blyškiųjų) ledjūrio menkių. Anksčiau jos visos, ypač jaunikliai, vadintos "Islandijos lašišomis".
Yra žinių, kad Lietuvos pajūryje ledjūrio menkės sugautos 1960 ir 1998 metais. 

Permainos Baltijoje

Čia apibendrinta daugiau nei 200 istorinių (1871–1935 bei 1948–1988 metų) ir pastarųjų dviejų dešimtmečių duomenis. Sugretinus retų žuvų sugavimo atvejus, pastebima, kad jų daugiausiai yra pietvakarių Baltijoje iki Gotlando duburio.

Retos žuvų rūšys Baltiją dažniau patenka kartu su Šiaurės jūros prietaka. Didesnio druskingumo pliūpsniai į Baltijos jūrą fiksuoti 2001–2003 metais. Po to padaugėjo plika akimi nematomų (mikroskopinių) dumblių, sėslių ir judrių dugno ir vandens vėžiagyvių, šeriažandžių, didesnio druskingumo vandenų kirmėlių, moliuskų, jūrų žvaigždės. Iš žuvų aptikta žvaigždėtųjų rajų kiaušinių apvalkalų, kelerius metus buvo sugaunami paaugusių ir suaugusių blyškiųjų menkių (merlangų) ir ančiuvių.

Retų jūrinių užklydėlių pietryčių Baltijoje sugaunama vidutiniškai kas 3–4 metus. Dideliais nuotoliais klajoja šiltamėgės durklažuvės, skumbrių, ančiuvių ir blyškiųjų menkių būriai. Žinių apie žuvų klajones gauta ištyrus 2008 m. pavasarį Smiltynėje sugauto raudonojo jūrų gaidelio ausikaulius. Nustatyta, kad trejų metų žuvis atklydo iš pietvakarinės Baltijos.

Panašius nuotolius dugnu įveikia į žvejybos įrenginius įkliūvantys gauruotažnypliai krabai, atplukdomos ausytosios medūzos. Nedidelė dalis retų jūros užklydėlių pakliūva į žvejų tinklus. Dar mažiau perduodama ištirti. Tačiau per 20 tęstinių stebėjimų ir laimikių tyrimų metų geriau pažintas retų jūros žuvų reiškinys tampa mokslinių žinių dalimi.