Ekologija šiuo metu „ant bangos“. O ekonomija yra priverstinis reikalas krizės metu. Daugelis sako, jog taupumas yra ne gyvenimo realija, o tik tuščios piniginės sindromas užmaskuotas gražiai skambančiu šūkiu „gyvenkime protingai ir nešvaistykime resursų“. Norėtųsi nesutikti - ekologija ir ekonomija nėra neigiami dalykai, tai laisvos valios išraiška ir pasirinkimas gyventi geriau. Kaip? Apie viską iš pradžių, iš skirtingų pusių ir apie automobilius.

Europos aplinkos agentūra (European Environment Agency – EEA) savo 2013 metų ataskaitoje, kaip ir ankstesnėse, vis dar teigia, jog 70 proc. viso oro užterštumo Europoje sukėlėjas – transportas. Net 40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų yra „pagaminamos“ Europos keliuose važinėjančių mašinų. Ar toks automobilių keliamas užterštumas turi pasekmių? Žinoma! Minimum - tenka nekvėpuoti pasiekus kamštį miesto centre piko valandą, nes dujų kvapas tiesiog graužia akis ir smelkiasi į smegenis. Maksimum – nuo to mirštame. Anot Pasaulinės sveikatos organizacijos (World Health Organization – WHO), padidėjusi oro tarša lemia dažnesnius susirgimus kvėpavimo takų, kraujotakos sistemos ligomis bei padidėja vėžinių susirgimų rizika.

Skamba baisiai? Žinoma! O ką daryti, kad tai pakeistume? Daugelis dažnai numoja ranka, su mintimi, jog jei ir pradės elgtis kitaip, sąmoningiau – tai nieko nepakeis, bus tik lašas jūroje. Tačiau jūrą ir sudaro daugybė lašelių, o lašas po lašo... Jei visi žengtų bent žingsnelį link taršos mažinimo, gyventume geriau, sveikiau ir ilgiau. Skamba populistiškai? Bet nepaneigsite, jog tame yra tiesos.

Taigi, automobiliai yra taršos sukėlėjai. Ką galime dėl to padaryti? Atsisakyti automobilių ir naudotis viešuoju transportu? Žinoma, tai vienas iš variantų, tačiau nereikia pamiršti kitos gyvenimo realybės: laikas – pinigai, o vykdami viešuoju transportu, mes švaistome laiką. Kitas variantas – išmokti vairuoti ekonomiškai ir ekologiškai. Ekonomiškai – eikvojant mažiau degalų, ekologiškai – mažiau teršiant aplinką. Šiuo metu internete galima perskaityti ne vieną straipsnį iš serijos „10 būdų kaip vairuoti ekonomiškai“, o po straipsniu 110 komentarų kaip šie būdai neveikia. Kiekvienas automobilis, kiekvienas vairuotojas ir jo vairavimo stilius yra skirtingas, tad ir būdai kaip konkretaus automobilio vairavimas gali būti mažiau naudojantis degalus bei mažiau teršiantis aplinką, yra skirtingi. Eksperimento būdu, su profesionalų pagalba tai galima pasiekti ir linkime to siekti.

Tuo tarpu, kitas paprastesnis, ekonomiškas vairavimo būdas yra važiavimas keliese. Stovint kamštyje apžvelgus automobilius aplink matome daug vienišų vairuotojų liūdnai keikiančių susidariusius kamščius. Daugelis įsigyja automobilį ir kas ryt važiuoja į darbą bei vakare grįžta namo vien dėl to, kad nėra kito būdo nukakti į darbą. Ir visi penki kaimynystėje gyvenantys bendradarbiai daro taip pat – po vieną automobilyje, nors galėtų važiuoti visi penki viename.

Dalintis automobiliu, arba kitaip „pavežti iš taško A į tašką B“ tampa vis populiariau. Tačiau tendencijos rodo, jog į tai aktyviau įsitraukia jaunimas, dažnai studentai. Pirmiausia ši tendencija pastebėta tarp studentų vykstančių savaitgaliui į gimtąjį miestą iš sostinės ar kito miesto kur jie studijuoja. Pasidalinus mokestį už kurą, pavyksta sutaupyti bei neliūdna vykti vienam. Į gatvę išrieda 1 automobilis, vietoj 4 ar 5. Mokesčių inspekcija ir autobusų parkas iš pradžių piktinęsi tuo, kad tokie „pavežimai“ žlugdo viešąjį transportą ir slepia mokesčius(juk vairuotojas jų nuomone gauna pajamų), pamažu pritilo. Nes nuo to autobusai kaip važiavo, taip ir važiuoja, o pakeleiviais tampa tie, kurie ir taip paprastai nesinaudoja viešuoju transportu.

Taigi, pakeleivių vežimo idėja gaji tarp keliaujančių iš miesto į miesto. Ar ji tokia pat patraukli tarp važiuojančių į darbą iš vieno miesto galo į kitą? Kol kas sunku pateikti statistiką, tačiau pažvelgus į tinklalapius, tokius kaip kasvaziuoja.lt, kuriuose galima rasti pakeleivių, matomas susidomėjimas. Kasdien atsiranda vis daugiau siūlančių vykti į darbą, oro uostą ar kitą vietą kartu, taip pat atsiranda ir ieškančių kas galėtų pavežti. Tą skatina ir miestai, pavyzdžiui, Vilniuje jau yra eismo juostos, kuriose pirmenybę be viešojo transporto ir taksi turi ir pilną ekipažą vežantis automobilis.

Taigi ekologija, ekonomija ir automobilis gali būti susiję. Nors automobilis yra vienas labiausiai teršiančių aplinką, tačiau jis neišvengiamas šiuolaikinio žmogaus atributas. Visgi protingai jį naudojant ir nestokojant draugiškumo savo kaimynui, galima ne tik sutaupyti, bet ir sumažinti oro taršą. Vairuokite atsakingai, protingai, išmokyti ekonomiško vairavimo ir nevažiuokite vienas – pasiimkite pakeleivį. Paprastos taisyklės, kaip maži lašeliai jūroje. O kaip sakoma, „lašas po lašo ir akmenį pratašo“. Gero kelio!