Vargu ar kas gali suskaičiuoti, kiek energijos kasdien paleidžiama vėjais. Tiesiogine to žodžio prasme. Mat mūsų šalyje tik nedidelė dalelė vėjo energijos yra panaudojama ir to daryti kol kas neskatinama.

Ne prabanga, o būtinybė

Alternatyviosios energijos propaguotojai juokauja, kad jeigu dažniau vyktų rinkimai į Seimą ar savivaldybes, nenutiltų kalbos apie energetinę nepriklausomybę ir galimybę naudoti vėjo bei saulės galią. Partijos, norėdamos sudominti rinkėjus, savo programose deklaruoja remsiančios alternatyviosios energijos vartojimą. Tačiau praūžus rinkimų šurmuliui išrinktieji randa svarbesnių reikalų.

"Ministerijos, kurios pirmiausia turėtų skatinti alternatyviosios energijos vartojimą, tarsi užmiršta šią sritį. Nėra teisės aktų, kurie remtų naudojančius saulės, vėjo ar kitą energiją. Vakarų šalyse yra visi reikiami įstatymai, numatantys kompensacijas įrangai pirkti, taip pat reglamentuojama, kaip alternatyviosios energijos perteklių gyventojai gali parduoti. Lieka pasiimti geriausią teisės aktų pavyzdį ir pritaikyti Lietuvai", – sakė bendrovės "Trendence", atstovaujančios vėjo jėgainių gamintojui "Tassa", direktorė Teresė Morkūnienė.

Jai pritarė ir įmonės "Vėjų spektras" vadovas Alvydas Naujėkas. Verslininko nuomone, ryžtis naudoti alternatyviąją energiją dabar mūsų šalyje gali tik drąsuoliai. "Yra labai daug problemų. Įstatymai nelabai leidžia įsirengti vėjo jėgaines tiems, kurie to nori. Netgi savo individualiems poreikiams. Yra begalės biurokratinių kliūčių", – kalbėjo vėjo jėgainių parką eksploatuojantis A.Naujėkas.

Jo nuomone, požiūris į alternatyviąją energiją pasikeistų, jeigu į šią sritį palankiau žiūrėtų tiek valdininkai, tiek skirstomųjų tinklų valdytojai. "Galimybių pasitelkiant vėją pasigaminti elektros energijos yra labai daug, išnaudojama tik maža jų dalelytė. Laiko klausimas, kada sėsimės prie bendro stalo su valdininkais ir skirstomųjų tinklų atstovais ir sutarsime dėl visiems naudingo bendradarbiavimo", – vylėsi A.Naujėkas.

Labiausiai vėjo jėgainių tinklas išplėtotas Danijoje. Ten maždaug ketvirtadalis visos elektros energijos pagaminama išnaudojant vėją. Danai turi elektros jungtis su norvegais, vokiečiais ir švedais, su jais dalijasi bendra energija.

Galima visiška autonomija

Lietuvoje reikėtų savotiškos ekologinės diktatūros, tuomet alternatyviomis priemonėmis, neteršiant aplinkos, būtų galima pasigaminti daug energijos. Taip mano saulės kolektorius naudoti siūlančios bendrovės "Energobaltia" direktorius Povilas Šidlauskas.

Kaip pavyzdį jis paminėjo Vokietiją, kur atskiruose regionuose net nederinami statyti ketinamų namų projektai, jeigu nėra numatyta alternatyviosios energijos sistemų – geoterminio šildymo, saulės kolektorių ar vėjo jėgainių.

Verslininkas įsitikinęs, kad gyventojams labai trūksta informacijos apie galimybę išnaudoti tiek saulės, tiek kitų gamtos jėgų energiją. "Vokiečiai ar norvegai stebisi, kad mes nenaudojame to, ką turime. Maždaug prieš dešimtmetį kalbėta, kad Lietuvoje neverta statyti vėjo jėgainių, nes jos neatsipirks dėl vėjo stygiaus. Bet šios sistemos statomos, vadinasi, atsiperka. Tas pats ir su saulės energija", – sakė P.Šidlauskas.

Lietuva saulėtomis dienomis negali lygintis su Ispanija ar Portugalija, tačiau energijai gaminti saulėtų dienų užtenka ir pas mus. Žinoma, saulės kolektorių pagamintos energijos dažniausiai užtenka tik karštam vandeniui ruošti. Namams šildyti ar aprūpinti elektra visą buitį saulės kolektorių nebeužtenka. Jeigu kolektorių sukauptos energijos karštam vandeniui ruošti per daug, perteklius gali būti kaupiamas akumuliacinėse talpose ir naudojamas namams arba baseinų vandeniui šildyti.

P.Šidlauskas sakė, kad visiškai atjungti namą nuo elektros tinklų ir tapti nepriklausomiems sudėtinga. Tačiau įmanoma. Jeigu atsitiktų, kad nei saulė, nei vėjas energijos negamintų, kurį laiką galima pasitelkti skystojo kuro elektros generatorių. Vis dėlto atsijungti nuo elektros tinklų nerekomenduojama – ateis laikas, kai alternatyviosios energijos perteklių bus galima parduoti į skirstomuosius tinklus ir turėti naudos.

Bendrovės "Trendence" vadovė T.Morkūnienė teigė, kad jų siūlomos jėgainės energiją gaminti ima pučiant vėjui, kurio galia vos 3 m/sek. Kai pučia stiprus vėjas, jėgainių pagamintos energijos perteklius kaupiamas 1000 l talpos skysčio rezervuare ir naudojamas namams šildyti. Jeigu būtų palankūs teisės aktai, tie, kurie nenori kaupti energijos pertekliaus, galėtų iš karto energiją parduoti skirstomiesiems tinklams ir turėti iš to ekonominės naudos.

Ims vokiečių pavyzdį

Skirstomųjų tinklų bendrovės už vieną vėjo jėgainės sugeneruotą elektros energijos kilovatvalandę tiekėjui moka 22 centus, be PVM. Vėjo pagaminamos elektros tiekėjams rengiami konkursai ir nustatomos kvotos, kiek energijos iš jų bus nupirkta.

Lietuvoje 2007 m. alternatyvūs energijos šaltiniai pagamino tik 4,6 proc. visos elektros energijos. ES mūsų šalis yra įsipareigojusi iki 2010 m. alternatyviomis priemonėmis pasigaminti 7 proc. energijos. Didžiąją dalį – 70 proc. – visos alternatyviosios energijos Lietuva šiuo metu gauna hidroelektrinėse. Vėjo jėgainėmis pagaminama 20 proc. visos vadinamosios žaliosios energijos, 10 proc. – deginant biokurą.

Šioje srityje Lietuva tikra atsilikėlė. Net kaimynai latviai iš alternatyvių šaltinių išgauna apie 37 proc. visos elektros energijos ir 2010 m. šį kiekį žada padidinti iki 49,3 proc. Alternatyviosios elektros energijos gamybos lyderė Europoje yra Austrija, dabar pasigaminanti apie 60 proc. žaliosios elektros energijos. Austrai neketina sustoti ir jau kitais metais alternatyviomis priemonėmis ketina gauti daugiau kaip 78 proc. visos elektros energijos. Ispanai kitąmet yra įsipareigoję alternatyviomis priemonėmis pasigaminti daugiau kaip 29 proc. elektros energijos, danai – tiek pat. Švedija planuoja pasiekti 60 proc.

Dabartinės Vyriausybės veiklos planuose numatyta iki šių metų pabaigos parengti atsinaujinančiosios energijos įstatymo koncepciją ir paties įstatymo projektą. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto iniciatyva sudaryta darbo grupė jau pradėjo kurti projektą. Teisės aktu bus siekiama sudaryti palankias sąlygas alternatyviosios energetikos plėtrai ir kad kiekvienas norintis galėtų gamintis ją pats savo reikmėms, o perteklių parduoti. Naujasis įstatymas kuriamas Vokietijoje veikiančio teisės akto pavyzdžiu.

Atsinaujinančiosios energijos įstatymo kūrimo grupėje dirba 26 žmonės iš suinteresuotų asociacijų, skirstomųjų tinklų, valstybės institucijų. Tikimasi, kad įstatymo projektas bus parengtas iki šių metų gruodžio 11 d.

Naujajame įstatyme ketinama peržiūrėti ir pagaminamos elektros energijos kvotas, jų skirstymo sistemą. Specialistai neatmeta galimybės, kad pasigaminsime daugiau energijos, nei mums reikia. Tačiau žadama sukurti vienodas konkurencijos sąlygas užtikrinantį mechanizmą, numatantį finansinę paramą ne tik stambiesiems, bet ir smulkiems elektros energijos gamintojams.

Gyventojai, įsirengę saulės kolektorius ar vėjo jėgaines, nesunaudotą pagamintos energijos perteklių grįžtamuoju skaitikliu galėtų parduoti skirstomiesiems tinklams. O tuomet, kai dėl nepalankių oro sąlygų ar kitų aplinkybių nuosavas įrenginys elektros negamintų, žmonės galėtų naudoti energiją iš bendrųjų tinklų.

Grįžtamasis elektros skaitiklis fiksuotų tekančios elektros energijos kiekį abiem kryptimis. Nereikėtų įrengti akumuliatoriaus, kuris kauptų pagaminamos elektros energijos perteklių.

Lietuvoje skirstomieji elektros tinklai už Ignalinos atominėje elektrinėje pagamintos energijos kilovatvalandę moka 8 centus, už Elektrėnų hidroelektrinėje – 36 centus, vėjo jėgainių – 22 centus pridedant PVM.