Jei tarnybos būtų atidžiau stebėjusios į penktadienio mitingą Vilniuje susirinkusius žmones, visą Lietuvą sukrėtusių riaušių būtų išvengta ar bent jau būtų pavykę gerokai sumažinti jų mastą. Tuo įsitikinę Viešojo saugumo tarnybos (VST) atstovai.

Reikėjo žiūrėti į veidus

"Psichologiškai laikytis buvo sunku, reikėjo sugerti visas – ir teigiamas, ir neigiamas – minios emocijas, bet vyrai sugebėjo išlaikyti, – Vilniaus riaušių įspūdžiais su dienraščiu dalijosi VST Operatyvaus valdymo ir parengimo skyriaus viršininkas Saulius Umbrusevičius. – Įsivaizduokit: grįžom po vidurnakčio, pirmą antrą valandą. O penktą reikėjo keltis ir į Klaipėdą važiuoti."

Šeštadieninis Klaipėdos mitingas buvo kur kas ramesnis. V.Umbrusevičiaus teigimu, neramumų išvengti padėjo greitai išmoktos Vilniaus pamokos. "Ten renginys praėjo ramiai, buvo daug geresnė padėtis nei Vilniuje. Žiūrint į veidus žmonių, kurie buvo Klaipėdoje ir Vilniuje, skirtumas didžiulis. Juk matyti iš veido, kuris atėjo vedinas piktų kėslų, o kuris ten papuolė netyčia. Klaipėdoje prevencija buvo labai gera: įtartinus žmones policija "ištraukė" iš minios, patikrino, atėmė akmenis, degiuosius skysčius", – uostamiesčio tvarkdarius gyrė S.Umbrusevičius.

Pasak jo, vadinamasis "face control" būtų labai palengvinęs ir padėtį Vilniuje. "Skirtumas tarp renginių Vilniuje ir Klaipėdoje parodė, kad prevencija tikrai veiksminga. Vilniuje, jeigu tai būtų buvę padaryta, galėjome išvengti nesklandumų. O paskui – ką jau padarysi", – atsiduso pareigūnas.

Įsakė taupyti kulkas

S.Umbrusevičiaus žodžiais, atsižvelgiant į panaudotos amunicijos kiekį, Vilniuje sužeistųjų būta nedaug. Į medikus kreipėsi 34 asmenys.

"Sužeidimų, palyginti su išnaudotų šaudmenų kiekiu, buvo nedaug. Pagal ginklų panaudojimą ir sužeidimų skaičių pareigūnų darbą vertinu labai teigiamai", – sakė jis. Esą Vilniuje, pirminiais duomenimis, VST pareigūnai iššaudė daugiau nei 1000 guminių kulkų.

"Palyginti su Vakarų Europa, pavyzdžiui, prancūzai per valandą iššaudo tiek, kiek mes iššaudėme per visą vakarą. Mes labai taupėme, kiekvienai komandai buvo įsakyta taupyti šaudmenis, nes nežinojome, kiek viskas tęsis", – pridūrė S.Umbrusevičius.

Pašnekovas taip pat teigė savo akimis matęs, kaip vienas riaušininkas smarkiai nukentėjo nuo VST pareigūno paleistos guminės kulkos. Esą vyriškis kaip tik kėlė akmenį, kurį ketino paleisti į pareigūnus, ir kulka jam sužalojo plaštaką. "Šūvis, manau, buvo visai netikėtas, gal žmogus į kojas taikėsi", – svarstė pašnekovas.

VST Operatyvaus valdymo ir parengimo skyriaus viršininkas taip pat pasidžiaugė, kad pareigūnai nesileido į tiesioginį kontaktą su riaušininkais. Savo pareigūnų darbą S.Umbrusevičius linkęs vertinti keturiais balais iš penkių galimų.

Į veidus nesitaikė

VST pareigūnai po riaušių Vilniuje sulaukė nemažai kritikos dėl sužeistųjų, kuriems guminės kulkos kliuvo į galvos sritį. S.Umbrusevičius įsitikinęs, kad nė vienas pareigūnas tyčia aukščiau juosmens nešaudė.

"Pirmiausia, mūsų pareigūnai mokomi šaudyti vien tik į kojų sritį: tai ir saugiau, ir veiksmingiau. Antra – šitą ginklą naudoja ne tik mūsų struktūra. Vykstant tokiam intensyviam žmonių judėjimui, gali būti ir rikošetų, ir visiškai atsitiktinių pataikymų. Bet sąmoningo taikymosi į galvas tikrai nebuvo. Aišku, gali būti visko: pareigūnas gali paslysti, kryptelėti", – tikino vienas VST vadovų.

Pasak jo, riaušėse nedalyvavę, tačiau kulkų paragavę sužeistieji neturėtų kaltinti tik pareigūnų. "Žmonės juk turėjo suprasti, kad vyksta operacija. Jie turėjo pasišalinti iš aikštės, netrukdyti darbui ir sau nekelti pavojaus. Pats visus stūmiau iš aikštės", – pabrėžė pareigūnas.

Gana rimtų sužeidimų patyrė ir VST pareigūnai. Iš grindinio išlupti akmenys, nepaisant apsauginių šalmų, skriejo jiems į veidus. Padariniai – nuo nežymaus kraujavimo iki žandikaulio lūžio. "Vyrai jaučiasi taip, kaip galima jaustis patyrus tokių sužeidimų", – sakė vienas VST vadovų.

Trūksta vandens patrankos

Anot S.Umbrusevičiaus, nors riaušės Vilniuje sutramdytos gana efektyviai, yra būdų tai daryti dar geriau. "Jei turėtume vandens patranką, guminių kulkų būtų ir neprireikę. Visi būtų buvę palaistyti vandeniu, sušalę ir išsiskirstę po namus", – technikos stygiumi skundėsi pašnekovas.

Be to, norint efektyviai pasiruošti masiniams neramumams, VST pajėgas esą reikėtų padvigubinti. Šiuo metu tarnyboje dirba apie 1100 pareigūnų. "Didesnė dalis – apsaugos ir konvojavimo kuopos, kurias galime pasitelkti tik ypatingais atvejais. Bet galime nefantazuoti – tarnybos niekas neišplės. Jau žinau, ką valdžia pasakys", – didelių vilčių nepuoselėjo S.Umbrusevičius.

Beje, Vilniuje penktadienį darbavosi gerokai daugiau VST pareigūnų, nei planuota. Vietoj anksčiau žadėtų 150 vyrų, tarnyba prieš riaušininkus išleido daugiau kaip 350 žmonių.

Frontas skundžiasi prokurorams

Vakar Fronto partija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl per mitingą prie Seimo "prieš daugelį asmenų įvykdytų neteisėtų ir gyvybei bei sveikatai panaudotų pavojingų priemonių".

"Prieš susirinkusius žmones buvo naudojamos priemonės, – teigiama Fronto partijos pirmininko Algirdo Paleckio pasirašytame pareiškime, – skirtos tyčia žmonėms žaloti, tai yra dujos, guminės kulkos ir kitos, nors jokio teisėto ir būtino pagrindo naudoti tokias drastiškas ir neadekvačias priemones tuo metu ir tomis aplinkybėmis nebuvo."

Anot A.Paleckio, į kai kuriuos asmenis buvo šaudoma tyčia taikantis ir tikslingai siekiant juos sužaloti.

Advokatų paslauga riaušininkams

Keturiolika Lietuvos advokatų sutiko nemokamai ginti sulaikytuosius dėl penktadienio riaušių prie Seimo.

Tarp sutikusiųjų – ir visuomenėje žinomi gynėjai: Rimas Andrikis, Raimundas Lideika, Adomas Liutvinskas, Liudvika Meškauskaitė, Vytautas Sviderskis. Taip pat ginti galimus riaušių dalyvius sutiko Valdas Bliujus, Romaldas Brilius, Edmundas Budvytis, Juozas Čivilis, Vytenis Dziegoraitis, Saulius Juzukonis, Remigijus Merkevičius, Rolandas Misius ir Saulius Zakarevičius.

Advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Montvydienė BNS sakė, kad tokį žingsnį advokatai žengė palaikydami mitingo dalyvius.

"Advokatai, kad nenukentėtų nekalti asmenys, kurie per mitingą buvo sulaikyti arba patraukti administracinėn atsakomybėn, išreiškė norą tokiu būdu prisidėti prie taikaus piketo. Advokatus taip pat labai palietė mokesčių našta ir jie mano, kad neadekvatūs mokesčiai užkrauti ir advokatams, ir jie taip pat nori išsakyti savo nuomonę. Čia taip prisidedama", – teigė I.Montvydienė.

Nuostoliai mažėja

Seimo rūmų antpuolis praėjusį penktadienį biudžetui atsieis 233 tūkst. litų.

Per savaitgalį suskaičiavus nuostolius, skaičius gerokai sumažėjo – iš pradžių spėta, jog pakeisti Seimo rūmų langus ir sutvarkyti aplinką atsieis iki 2 mln. litų. Kaip BNS informavo Seimo Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Eglė Trembo, per riaušes pirmuosiuose Seimo rūmuose išdaužti 52 langai, juos pakeisti atsieis apie 51 tūkst. litų. Antruosiuose rūmuose, po rekonstrukcijos nepraėjus nė pusantrų metų, išdaužta 40 langų, juos pakeisti kainuos apie 150 tūkst. litų.

Dar 9 tūkst. litų kainuos valymo darbai, 13 tūkst. litų – fontano tvarkymo darbai, 9 tūkst. litų – sugadinti šviestuvai.

Pasak E.Trembo, nuo sutarties pasirašymo dienos parlamento langai turėtų būti pakeisti per 11 dienų.