Dar 2000-aisiais buvo nuspręsta atkurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus. Praėjus trylikai metų, simboliškai liepos 6-ąją, jie atvers duris lankytojams. Tiesa, tik viena rūmų dalis. Antroji turėtų būti baigta po 3–5 metų.

Modernus muziejus

Pirmosiomis atidarymo dienomis lankytojai galės pasinaudoti ne visomis rūmuose ateityje būsiančiomis paslaugomis. Tačiau jau veiks nemažai ekspozicijų, knygynas, suvenyrų parduotuvė. Apžiūrėdami eksponatus svečiai galės susipažinti su rūmų istorija iki XVII a. vidurio, kai jie buvo nusiaubti. Vėlesnių laikų istorija bus pateikta antroje, dar nebaigtoje, pastato dalyje.

Iš daugelio Lietuvoje veikiančių muziejų Valdovų rūmai išsiskiria savo modernumu. Beveik visos erdvės pritaikytos neįgaliesiems, įrengti liftai, specialiais detektoriais fiksuojama, jei lankytojai peržengia eksponatų apžiūros ribas.

Muziejuje galima pamatyti įvairaus laikotarpio eksponatų, su istorija supažindins ir specialiai sukurti maketai.

„Pagrindinis mūsų tikslas yra ne muziejinė ramybė ir tvarka, nors tai irgi labai svarbu. Pagrindinis mūsų tikslas yra, kad kiekvienas žmogus, atėjęs į šią įstaigą, jaustųsi čia reikalingas, laukiamas“, – sakė Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas. Dėl šios priežasties buvo sprendžiamas svarbus klausimas – kaip papasakoti lankytojams visą rūmų istoriją jų nevarginant.

Rūmai ir eksponatai

Kartu su rūsiu Valdovų rūmai yra keturių aukštų. Rūsyje atidengti tikrųjų rūmų pamatai. Kiti trys aukštai – įgyvendinta vizija, kaip rūmai galėjo atrodyti.

Rūsyje galima apžiūrėti dar akmens amžių menančius radinius, vandentiekio ir kanalizacijos, kuriuos tuo metu jau turėjo rūmai, įrenginius. Kai kurie radiniai netgi stebina, kad išliko iki šių dienų. Rūmų teritorijoje buvo rastas medinis šulinys, o jo viduje – kubiliukas, kuriuo kadaise semtas vanduo, taip pat eksponuojami išlikę šiaudinės skrybėlės fragmentai, daugybė kitų radinių.

„Kartais net iš rūsio duomenų galima pasakyti, kas buvo trečiame aukšte“, – sakė V.Dolinksas. XVII a. viduryje rūmuose buvo įsitvirtinusi rusų kariuomenė, kuri rūsį naudojo kaip parako saugyklą. Manoma, kad bandant atsiimti rūmus parakas sprogo ir dėl to įgriuvo visi trys aukštai. Rūsyje išliko sugriuvusių aukštų plytų, koklių, grindų fragmentų, todėl visa tai buvo galima atkurti.

Vienoje rūsio dalyje, kur lankytojai galės pamatyti Lietuvos XV–XVI a. pilių žemėlapį, yra paslėpti rūmų fragmentai. Juos buvo nuspręsta palikti neatidengtus tam, kad ateityje, kai atsiras naujesnių technologijų, būtų galima atlikti geresnius archeologinius tyrimus.

Viena rūsio dalis skirta valdovų lobynui ir iždinei. Čia lankytojai galės apžiūrėti ne tik to meto monetas, bet ir atkurtas karūnas.

Kituose aukštuose matyti, kaip kadaise galėjo būti įrengti rūmai. Salėse eksponuojamos nuolatinės ir trumpalaikės parodos. Trečiame aukšte, be atkurtų baldų, galima pamatyti ir atkurtą sostą.

„Mauzoliejus“ A.M.Brazauskui

V.Dolinskas nusiminęs, kad Valdovų rūmai labiau vertinami užsienyje, o Lietuvoje kai kuriems jie simbolizuoja korupciją. Tačiau vyras tikisi, jog lietuviai įvertins atkurtą istorinį paveldą.

Liepos 6-ąją, kai bus atidaromas Valdovų rūmų muziejus, čia vyks šventinis renginys – teatralizuotas koncertas „Opera atsiveria Valdovų rūmuose“.

Kaip jau minėta, ateityje planuojama atkurti likusią rūmų dalį. Taip pat čia, žadama, veiks nuolatinė paroda, kurioje prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, kaip vienas pagrindinių Valdovų rūmų atkūrimo iniciatorių, bus lyginamas su rūmuose gyvenusiais valdovais. Kai rūmai bus atkurti iki galo, lankytojai galės apžiūrėti juos neišeidami iš namų, nes planuojama ekskursijas po rūmus padaryti pasiekiamas virtualiai.