Šalies ekonomika grįš į 2007-uosius, kone kasdien kartoja premjeras Andrius Kubilius. Taip tauta įspėjama, kad netrukus gali mažėti socialinės išmokos ir atlyginimai. Šiuos jau karpo verslas.

Guodžia, kad gyvenome gerai

Vyriausybės vadovas vis dažniau kalba, kad per šiemet ekonomika grįš kelerius metus atgal. Iš pradžių A.Kubilius minėjo 2007-uosius, o prieš kelias dienas pareiškė, kad valstybei teks žengti atgal jau į 2006–2007 m. sandūrą. Į tų metų lygį esą grįš ne tik valstybės pajamos, bet ir išlaidos.

"Dėl to vien valstybės biudžete turėsime išlaidas sumažinti daugiau negu 2,5 mlrd. litų. Ir tai iš tikrųjų įmanoma padaryti, nemanau, kad tai neįveikiamas uždavinys. Galų gale galime guostis, kad 2007-uosius valstybė su tų metų išlaidomis išgyveno visai neblogai", – šią savaitę Seime kalbėjo premjeras.

Atlyginimai valdžios sektoriuje gali mažėti vidutiniškai dešimtadaliu, vakar pareiškė finansų ministras Algirdas Šemeta. Biudžetinių įstaigų darbuotojų algos gali būti sumažintos peržiūrėjus šių metų biudžetą. Biudžeto pataisų projektas esą jau baigiamas ruošti.

Ministras teigė, kad dabar vertinama, kiek galėtų būti sumažintos biudžeto išlaidos: "Šiuo metu yra atliekami skaičiavimai. Akivaizdu, kad išlaidas reikės mažinti keliais milijardais litų."

Biudžetas kiauras

Ministro teigimu, šalies ekonomikos nuosmukis šiemet viršys Finansų ministerijos skelbtas prognozes. Tai esą lėmė ir tai, jog šiemet į valstybės biudžetą nebuvo surinkta dalis planuotų pajamų.

"Mūsų ekonomika šiuo metu smunka greičiau, nei mes galvojome ir prognozavome praėjusių metų gruodžio mėnesį", – kalbėjo A.Šemeta.

Į valstybės biudžetą šiemet sausio–vasario mėnesiais, išankstiniais duomenimis, įplaukė 2,433 mlrd. litų, arba 389,6 mln. litų mažiau, negu prognozuota.

Planuojama ne tik apkarpyti valdininkų darbo užmokestį, bet ir mažinti valstybės investicijų projektų finansavimą. Kiek realiai galėtų mažėti senatvės pensija, kol kas valdžios vyrai nekalba. Tačiau biudžeto surinkimo rezultatai liudija, kad išties visiems gali tekti prisiminti 2007-ųjų ar net dar ankstesnių metų pajamas.

Algas rijo infliacija

Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. vidutinis atlyginimas privačiame ir valstybės sektoriuje nesiekė nė 2 tūkst. litų popieriuje, nors, palyginti su 2006 m., padidėjo apie 17 proc. Gana sparčiai algos į viršų kilo 2008-aisiais. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 2464,6 lito ir, palyginti su ketvirtuoju 2007 m. ketvirčiu, padidėjo net 21 proc. Pirmieji stabdymo ženklai užfiksuoti privačiame sektoriuje – metų pabaigoje vidutinė alga siekė 2229,9 lito ir tebuvo 8,2 proc. didesnė negu ketvirtą 2007 m. ketvirtį.

Gerų naujienų pastaruosius dvejus metus sulaukdavo ir pensininkai. 2007-aisiais vidutinė senatvės pensija nesiekė ir 600 litų, o 2008-ųjų pabaigoje jau viršijo 800 litų.

Tiesa, realiai gyventojų pajamos didėjo mažiau, nes jas surydavo infliacija. Vien per 2008-uosius apie 23 proc. brango būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, beveik 11 proc. – maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 15,3 proc. – alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Tikrą šoką gyventojams sukėlė apie 50 proc. brangusios šildymo paslaugos.

Taigi tautiečiai išties turėtų ruoštis skaudžiam smūgiui, nes valdžiai nurėžus atlyginimus ir pensijas, pakilusios prekių kainos taip greitai žemyn nesileis.

Alternatyvų nėra

"Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė teigė, kad sunku numatyti, ar atlyginimų sumažinimas valstybės sektoriuje duos norimų rezultatų. Kad ir kaip tai būtų skausminga, jos manymu, to išvengti nepavyks.

"Vyriausybė daug kitokių alternatyvų neturi, o norint stabilizuoti valstybės finansus, užmokesčio mažinimas viešajame sektoriuje yra, ko gera, neišvengiamas dalykas", – sakė V.Klyvienė.

Tarptautinės konsultacijų bendrovės "Hay Group" direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė pridūrė, kad būtų dėsninga, jeigu ir valstybės sektoriui tektų atsisakyti tam tikros dalies etatų. "Kai buvo geri laikai, visi samdė ir mažai rūpinosi tuo, ar darbuotojų funkcijos nesidubliuoja ar jie gerai atlieka savo darbą. Dabar atėjo laikas pasispausti ir nepraleisti progos padaryti taip, kad mažinimas teigiamai paveiktų rezultatus. Geriausi turi likti, o blogiausi išeiti", – kalbėjo N.Songinaitė.

Pensijos didintos ydingai

Per pirmus šių metų mėnesius maždaug 300 mln. litų skylė atsirado ir "Sodros" biudžete. Socialinės apsaugos ir darbo ministro pavedimu sudaryta speciali darbo grupė, turinti ieškoti būdų, kaip išspręsti šią problemą.

Darbo grupė svarsto įvairius variantus, tarp jų – siūlymai trumpiau mokėti motinystės socialinio draudimo pašalpas, peržiūrėti nedarbo pašalpų sistemą, visiškai stabdyti pinigų pervedimą į pensijų fondus. Nors kol kas nekalbama apie bazinės pensijos mažinimą, ekonomistai neatmeta tokios galimybės.

Anot V.Klyvienės, ligšiolinė pensijų didinimo tvarka ydinga, nes ji buvo siejama su didėjančiais atlyginimais. Tokia tvarka nekėlė sunkumų, kol darbo užmokesčio kreivė nepasuko priešinga kryptimi.

"Jeigu lėtėjanti ekonomika privers smarkiai mažinti darbo užmokesčius, valdžia gali būti priversta mažinti bazinę pensiją", – teigė V.Klyvienė.

Tiesa, ekonomistė sutiko, kad taupyti "Sodros" išlaidas kol kas galima ne tokiomis skausmingomis priemonėmis, mažinant kitas socialines garantijas.

Seks Latvijos pėdomis

Privataus sektoriaus darbuotojai jau pajuto stojančios ekonomikos padarinius. Kas savaitę įmonėms atleidžiant dešimtis tūkstančių darbuotojų, likusieji baiminasi ne tiek dėl mažėjančio užmokesčio, kiek dėl savo ateities.

Bendrovės "OVC Consulting" vyresnysis konsultantas Žilvinas Akelis įsitikinęs, kad mažinti atlyginimus bus priverstas ir valstybės sektorius, kuris į pokyčius rinkoje reaguoja vėluodamas.

Šiuo keliu jau žengia kaimynės Latvijos vyriausybė. "Latvijoje niekas nebesvarsto, mažinti ar ne. Tas pats laukia ir mūsų, neaišku tik, kokiu mastu. Galbūt tie 15 proc., kiek mažinami atlyginimai versle, galėtų būti taikomi ir valstybės sektoriui", – teigė jis.

Vis dėlto Ž.Akelis abejojo, ar atlyginimų mažinimo karštligė valstybės sektorių palies taip smarkiai kaip verslą. "Verslas prisiima didesnę riziką ir gali leisti mokėti didesnius atlyginimus, o dabar vykstantys atleidimai ir atlyginimų mažinimai vis tiek labiau paliečia verslą", – įsitikinęs Ž.Akelis.

Įmones ištiko paralyžius

"Hay Group" direktorė Baltijos šalims N.Songinaitė teigė, kad šalies įmones ištikęs paralyžius. "Įmonės dabar bijo ką nors daryti, laukia, kas įvyks rinkoje ir kokius sprendimus reikės priimti", – sakė ji.

Nors dar praėjusių metų gale apie kilsiančius atlyginimus kalbėjo kas trečia įmonė, dabar tokios prognozės atrodo kaip nepamatuoto optimizmo pliūpsnis prieš pat krachą. "Tos bendrovės, kurioms trūksta apyvartinių lėšų, kurios galvoja, kaip išgyventi šiandien, ryt, ar poryt, atleidžia nemažai darbuotojų, naikina premijas, bando su darbuotojais susitarti dėl fiksuoto atlyginimo mažinimo. Kitos pasirenka ne tokias drastiškas priemones ir, kad nereikėtų atleisti žmonių, sutrumpina darbo savaitę", – apie verslo taupymo priemones kalbėjo N.Songinaitė.

Remiantis bendrovės "OVC Consulting" sausio mėnesį atlikta įmonių apklausa, apie ketvirtadalį darbdavių šiais metais planuoja pagrindinį darbo užmokestį mažinti vidutiniškai 16 proc., dar tiek pat įmonių ketina apie 20 proc. mažinti nuo rezultatų priklausantį atlygį. Planai didinti atlygį kur kas kuklesni.

Ž.Akelis teigė, kad atlyginimų augimą lemia ne įstatymai, o šalis ekonomikos padėtis, todėl jie neprivalo visą laiką tik didėti. "Per pastarąjį dešimtmetį tiesiog pripratome prie gero, o dabar reikia prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Sausio mėnesio duomenys rodo, kad atlyginimų kreivė kris 3,5–5 proc., tačiau kiek realiai jie kris, bus matyti vėliau", – sakė specialistas.

N.Songinaitės manymu, sunkiausi laikai dar ateityje, o krizės dugnas turėtų pasimatyti metų pabaigoje ar kitą pavasarį, tada ir paaiškės padėtis darbo rinkoje.

Darbo rinkos prognozės

Ketvirtadalis (23 proc.) įmonių 2009 m. planuoja mažinti pagrindinį darbo užmokestį vidutiniškai 16 proc. Panašus skaičius įmonių kintamą atlyginimo dalį mažins apie 20 proc. Šiuos pokyčius pajus visų organizacijos hierarchijos lygių darbuotojai. Pusė apklaustų Lietuvos įmonių pagrindinį darbo užmokestį ketina didinti 5–7 proc., tačiau dauguma jų – tik išskirtiniais atvejais. O praėjusiais metais "Mercer" atlygio tyrimo duomenimis, atlyginimai augo net 9 iš 10 darbuotojų.

Tikėtina, kad iki 45 proc. Lietuvos įmonių šiemet mažins darbuotojų skaičių. Per 2008 m. antrą pusmetį darbuotojų skaičių dešimtadaliu mažino 43 proc. apklaustų įmonių. Daugiau nei pusė jų (60 proc.) vėl rengiasi mažinti darbuotojų skaičių ir šiais metais. 2009 m. planuojama atleisti mažiau darbuotojų (vidutiniškai 5 proc.), o dalis įmonių ketina didinti jų skaičių. Apklausos duomenimis, 12 proc. įmonių didins darbuotojų skaičių dešimtadaliu. Tai būdinga iki 100 darbuotojų turinčioms įmonėms, kurių dauguma pagal darbuotojų skaičių augo ir praeitais metais.

Šaltinis:"OVC Consulting", vadovų apklausa, atlikta 2009 m. sausį. Apklausoje dalyvavo 130 skirtingo dydžio ir įvairiose srityse veikiančių šalies įmonių vadovų.

Vidutinė senatvės pensija ir vidutinis atlyginimas, neatskaičius mokesčių (litais)

Kai kurių prekių vidutinės mažmeninės kainos (litais)

Šaltinis: Statistikos departamentas