Miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius prisipažino miegantis neramiai. Valdininkui ramybės neduoda 56 mln. litų skylė miesto biudžete.

Tebeslegia pernykštės skolos

"Jei dažnės bankrotai ir gausės bedarbių, bus blogai", – neslėpė A.Laucius. Anot miesto finansininko, įprastai biudžeto surinkimo rodikliai antrąjį pusmetį keisdavosi į gerąją pusę. Didesnių įplaukų sulaukiama lapkričio–gruodžio mėnesiais, tačiau bendra šalies ekonomikos situacija didelių vilčių nesuteikia.

"Esminių pokyčių tikėtis neverta. Akivaizdu, kad biudžeto nevykdysime", – prisipažino Finansų skyriaus vedėjas.

Metų pradžioje miesto taryba po ilgų svarstymų komitetuose patvirtino 803 mln. litų metinį biudžetą. Opozicija jau tada priekaištavo per daug optimistiniam jo projektui. Gegužę miesto politikai optimistiniu vadintą biudžetą apkarpė 56 mln. litų, tačiau akivaizdu, kad tai situacijos negelbėja. Nors metai persirito į antrą pusę, už kai kuriuos pernai atliktus darbus savivaldybė tebėra skolinga rangovams. Prie miesto biudžeto tikslinimo Kauno politikai neišvengiamai turės grįžti rugsėjį.

Laukia žinių iš Vilniaus

Kauno miesto vadovai daug vilties sieja su planais sumažinti bazinę algą. "Kol kas valstybės politika dėl visų mažinimų dar nėra aiški. Jeigu bazinė alga mažės, mums sumažės finansinė našta", – vylėsi A.Laucius.

Praėjusią savaitę derybose tarp Vyriausybės ir profesinių sąjungų atstovų sutarta, jog bendras biudžeto sektoriaus (įskaitant pedagogų, bibliotekininkų, socialinės ir sveikatos apsaugos, kultūros darbuotojų) išlaidų darbo užmokesčiui mažinimas galėtų būti 8 proc.

Mėnesinė bazinė alga būtų sumažinta nuo 128 iki 122 litų, o likęs taupymo efektas bus pasiektas diferencijuotai mažinant tarifinio atlygio koeficientus. Taip pat 30 proc. bus mažinami įstaigų vadovų darbo užmokesčio priedai.

Trumpins įstaigų sąrašą

Jau dabar neoficialiai kalbama, kad sunkmetis palies kultūros ir švietimo įstaigas. Būtent šiose srityse miesto valdžia įžvelgia daugiausiai galimybių sutaupyti.

Greičiausiai bus mažinamas švietimo ir ugdymo įstaigų skaičius, atsisakoma kai kurių etatų. "Reikės peržiūrėti, ar tokiomis sąlygomis esame pajėgūs išlaikyti tiek įstaigų, kiek jų yra dabar. Tai nepopuliarūs sprendimai", – prisipažino Finansų skyriaus vedėjas.

Paklaustas, ar nereikėtų mažinti savivaldybės administracijos valdininkų skaičiaus, A.Laucius pripažino, kad ir to nebus išvengta. Po reformos nuo birželio 1-osios savivaldybės administracijoje yra 887 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis bei gaunantys užmokestį iš savivaldybės biudžeto. Iki tol jų buvo 927.

Nors kai kurie specialistai atleisti, atsirado ir naujų skyrių bei pareigybių. Savivaldybės kontrolierius Gediminas Raudonis turės išanalizuoti, kiek dar įmanoma sumažinti administracijos aparatą.

Finansų skyriaus vedėjas tikisi, kad šiųmetinė patirtis paskatins miesto politikus taupiau formuoti kitų metų biudžetą.

Kauno rajono savivaldybės skaičiai

172,8 mln. Lt – 2009 m. vasario 26 d. Kauno rajono tarybos posėdyje patvirtintas biudžetas.

161,9 mln. Lt – birželio 25 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos patikslintas biudžetas.

93,7 proc. – taip liepos 1 d. buvo vykdomas Kauno rajono savivaldybės pakoreguotas biudžetas.