„Sodros“ Kauno skyriui ketvirtą mėnesį vadovaujanti Jurgita Bumbulienė pastebi, kad Kauno regione valstybinio socialinio draudimo įmokų surenkama daugiau nei išleidžiama išmokoms.

– Vis daugiau paslaugų perkeliama į virtualią erdvę. Kaip Kaune veikia elektroninė gyventojų aptarnavimo sistema?

– „Sodra“ skiria dėmesį kokybiškam klientų aptarnavimui, taip pat teikiamoms elektroninėms paslaugoms. Gyventojų paslaugoms sukurtas portalas EGAS – elektroninė gyventojų aptarnavimo sistema. Ji leidžia gauti informaciją, teikti prašymus, sudaryti sutartis, teikti informaciją, klausimus ir pasiūlymus, atstovauti kitiems asmenims. Populiariausia paslauga per EGAS – prašymai skirti ligos pašalpas.

Kaune juos šiemet pateikė 47 proc. apdraustųjų, turinčių teisę gauti ligos pašalpą. Deja, kol kas portalas nėra populiarus tarp pensijų gavėjų. Pirmą kartą kreipiantis dėl pensijų skyrimo reikia pateikti daug popierinių dokumentų, tačiau tiems, kuriems pensija jau paskirta ir įgijo papildomą valstybinio socialinio draudimo stažą po pensijos paskyrimo, naudotis EGAS paslaugomis tikrai patogu.

Draudėjams skirta elektroninė draudėjų aptarnavimo sistema EDAS. Kauno skyriuje ja naudojasi 99 proc. draudėjų privalomai teikiančių elektroniniu parašu pasirašytus pranešimus ir turinčių 10 ir daugiau apdraustųjų. Nuolat didėja ir turinčių mažiau nei 5 apdraustuosius draudėjų, kurie naudojasi EDAS. Kaune jų liepą buvo 60 proc.

Planuojama, kad jau šį rudenį pradės veikti „Sodros“ informacijos centras. Paskambinus vienu trumpuoju numeriu bus teikiamos konsultacijos pensijų, pašalpų, įmokų mokėjimo ir kitais aktualiais socialinio draudimo klausimais.

– Dažnai girdime, kad „Sodros“ biudžete nuolat trūksta lėšų. O kaip yra Kauno regione?

– Po šiemet įvykdytos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų reorganizacijos prie Kauno skyriaus buvo prijungti Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių skyriai. Iš dešimties teritorinių „Sodros“ skyrių tai – antras pagal dydį po Vilniaus skyrius, pagal surenkamas fondo biudžeto pajamas, mokamas išmokas, aptarnaujamus klientus, darbuotojų skaičių. Čia dirba 530 specialistų.

Per pirmą šių metų pusmetį surinkome 915,4 mln. litų, beveik 55 mln. litų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (lygindama įskaičiuoju ir pernai buvusius atskirus Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių skyrius).

Socialinio draudimo pensijas mokame 200 tūkst. žmonių, per mėnesį tam skiriama 127 mln. litų, ligos ir motinystės išmokoms – 22 mln. litų per mėnesį. Vertinant vien tik Kauno skyriaus apimtis, surenkamų pajamų visiškai pakanka mokamoms išmokoms, tačiau „Sodros“ biudžetas, deja, vis dar išlieka deficitinis.

– Vadinasi, galima daryti išvadą, kad Kauno regione ekonominė situacija gerėja?

– Aptarnaujame 56,8 tūkst. draudėjų (darbdavių arba užsiimančių savarankiška veikla) ir 240 tūkst. apdraustųjų (samdomų darbuotojų). Šiais metais, lyginant su praėjusiais metais, apdraustųjų padaugėjo 5 tūkst. Vadinasi, tiek atsirado naujų darbo vietų, o tai – papildomos pajamos į „Sodros“ biudžetą.

– Ar daug turite skolininkų?

– Kauno skyriuje bendra draudėjų skola fondo biudžetui šiuo metu sudaro 121,5 mln. litų. Iš šio bendro skaičiaus 66 mln. litų yra skolingos įmonės, kurioms iškeltos bankroto bylos, todėl šias skolas susigrąžinti yra labai mažai galimybių.

Kitas skolas atgauname pateikdami bankams nurodymus nurašyti mokėtiną sumą nuo įmonės sąskaitos ir pervesti ją „Sodrai“ , areštuodami, įkeisdami turtą ar perduodami skolos išieškojimą antstoliams. Tačiau tai darome po to, kai mūsų specialistai primena skambučiais, elektroniniais laiškais apie vėlavimą sumokėti mokesčius „Sodrai“. Darbdaviai įmokas už praėjusį mėnesį privalo sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d., tačiau atidedame šį terminą iki mėnesio pabaigos, jei gauname motyvuotą įmonės prašymą.

– Per sunkmetį „Sodra“ buvo kaltinama, kad inicijavo ne vieną įmonių bankrotą. Ar daug tokių atvejų Kaune ir jo regione?

– Kauno skyriui netenka inicijuoti bankroto bylų, tai paprastai padaro kiti kreditoriai. Šiuo metu bankroto procedūros vykdomos 737 draudėjams.

Nesame budeliai ir baudėjai. Visada tariamės su draudėjais, sudarome skolų atidėjimo mokėjimo grafikus šalia mokamų įmokų. Svarbiausia bendrauti su specialistais, informuoti apie iškilusius rūpesčius.

– Ar dažnai tenka bendrauti su tokiomis probleminėmis įmonėmis?

Didžioji dalis draudėjų tvarkingai moka įmokas. Iš 168 mln. litų per mėnesį surenkamų įmokų į „Sodros“ biudžetą tik 5 mln. litų gaunama pritaikius priverstinio poveikio priemones.