Lietuvą ir pasaulį krečiančios ekonominės krizės padarinius savo kailiu pajuto ir sportininkai. Nepaisant atletų pergalių, verslo įmonės vis rečiau skiria paramą net ir tarptautinius apdovanojimus parvežantiems sportininkams. Ištikimų rėmėjų, aukojančių pinigų ir kultūros renginiams, lieka vis mažiau.

Sportininkai atsilygina pergalėmis

"Verslininkai remia, kiek leidžia galimybės. Mes, kaip ir anksčiau, žaidžiame garbingai, ne dėl užmokesčio, o iš entuziazmo. Sporto rezultatai gerėja, nes vien tik pernai parvežėme 9 medalius iš veteranų varžybų. Gautą paramą panaudojome varžyboms, kad būtų galimybė nuvykti ir dalyvauti", – teigė Kauno krepšinio klubo "Žalgiriečiai veteranai" prezidentas Anatolijus Čupkovas.

Lietuvos krepšinio veteranai jau 19 metų dalyvauja įvairiuose pasaulio ir Europos veteranų čempionatuose, nuolat tampa nugalėtojais. Viena klubo rėmėjų – Kauno temofikacijos elektrinė (KTE), taip pat teikianti paramą garsiam Kauno rankinio klubui "Granitas", Lietuvos kudo sporto federacijai, "Tenisitai".

Iš valdžios nieko nesulaukia

Pasak Kauno moterų krepšinio klubo "Laisvė" vyriausiojo trenerio Andriaus Kuliešiaus, ankstesniais laikais rėmėjų buvo daugiau. Dabar padėtis ypač sunki, nes dauguma verslininkų prisidengia krize. Džiugu, kad atsiranda nors keletas verslininkų, kurie ryžtasi remti sportą.

Klubas "Laisvė" yra triskart Lietuvos ir dukart Baltijos lygos čempionė. Trys žaidėjos, dalyvaudamos Lietuvos rinktinėje, yra tapusios Europos čempionėmis. KTE klubui skyrė paramą, kad sportininkės galėtų dalyvauti Lietuvos ir Baltijos lygų čempionatuose.

"Pasigendame miesto valdžios paramos. Nuolat prašome tarpininkauti gaunant paramą, bet procesas trunka labai ilgai. Valdininkai tik užjausti gali. Kitos komandos perka legionieres, o mes verčiamės lietuvėmis, bet mūsų rezultatai geri. Prašome Dievo tik vieno dalyko – sveikatos", – teigė "Laisvės" treneris A.Kuliešius.

Neįgalieji laukia paramos

Lietuvos neįgaliųjų krepšinio rinktinė 2008 m. vasarą Šveicarijoje atstovavo Lietuvai Europos B diviziono čempionate. Kauno miesto aklųjų ir silpnaregių sporto klubo "Parolimpietis" sportininkai rutulio stūmikas ir disko metikas Rolandas Urbonas, penkiakovininkas Tomas Kairys ir maratonininkas Kęstutis Bartkėnas dalyvavo 2008 m. Pekino parolimpinėse žaidynėse.

Pasak Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos vadovo A.Čupkovo, valstybė rėmimą turėtų sureguliuoti taip, kad žmonės ir įmonės galėtų ir norėtų teikti paramą.

"Reikia, kad visuomenė pamatytų, kaip sportininkai parolimpinėse varžybose įveikia distancijas, nevaldydami kojos ar neturėdami rankų, gal tada nuomonė pasikeistų. Esame be galo dėkingi KTE ir kitoms verslo įmonėms, kurios padeda", – sakė praeityje garsus krepšininkas.

Kultūra be rėmėjų neegzistuos

Be Kauno energetikų finansinės paramos neišsiverčia ir sostinė. Vilniaus kongresų rūmuose, praėjusių metų spalį surengtas išskirtinis koncertas. KTE skyrus paramą į Lietuvą atvyko vienas garsiausių Rusijos simfoninių orkestrų – Maskvos filharmonijos Jevgenijaus Svetlanovo simfoninis orkestras ir legendinis pianistas Denisas Matsujevas.

Pasak Nacionalinio simfoninio orkestro rėmėjų klubo direktoriaus Eugenijaus Janutėno, be solidžių rėmėjų kultūra negali egzistuoti. Pinigų, kuriuos skiria valstybė koncertinei veiklai, neužtenka. Norint pasikviesti garsų atlikėją ar kolektyvą, reikia ieškoti paramos.

M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas trečius metus organizuoja edukacinių, meno renginių ciklą "Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva". Nuo fondo įkūrimo pradžios jau surengta daugiau kaip pusšimtis nekomercinių, edukacinių, meno renginių Lietuvoje ir užsienyje. KTE parama skirta Raudonės pilyje vykusiam spektakliui "Ilgėjimosi sonata".

"Žmonės renkasi, kurias organizacijas remti. Visada jautiesi skolingas. Verslininkai remia skatinami vidinės inteligencijos. Daug rėmėjų dėl ekonominės padėties negali padėti", – pasakojo fondo valdybos narė Stasė Štarienė.

Tarptautinis sakralinės muzikos ir labdaros projektas "Pax et Bonum" propaguoja įvairių krikščionių ir judėjų tradicijų muziką, aukštąjį profesionalųjį meną priartindamas prie žmogaus, kuris dėl įvairių aplinkybių negali patekti į elitines sales. Pernai vyko antrasis festivalis, kuriam paramą skyrė ir KTE, tačiau neaišku, ar kitąmet bus rengiamas trečiasis festivalis.

"Pax et Bonum" – nekomerciniai renginiai, todėl ir reklamos juose daug mažiau, be to, koncertus transliuoja nekomercinės televizijos. Šie koncertai reikalingi paprastiems žmonėms ir tiems, kurie yra socialiai atskirti. Atsiranda verslininkų, kurie supranta tuos dalykus. Planuojame, kad 2010-aisias vyks trečiasis festivalis, bet sunku prognozuoti dėl dabartinės ekonominės padėties", – pasakojo pranciškonas Arūnas Peškaitis.

Vertingas prizas – moksleiviams

"Teikdami pagalbą miesto švenčių ir kultūros renginių organizatoriams ar sportininkams norime parodyti, kad KTE yra lojali Kauno miestui ir jo gyventojams. Mums svarbu būti Kauno miesto bendruomenės dalimi", – sakė KTE vadovas Antanas Pranculis.

KTE, savo veikloje besivadovaujanti pažangiausiomis ir moderniausiomis idėjomis, nuolat ieškanti novatoriškų sprendimų, šiemet pažangumo idėją perkels į Kauno mokyklas, skatindama moksleivius geriau mokytis. Socialinio projekto nugalėtoja – pažangiausia klasė – gaus vertingą prizą.

Milijardą litų investicijoms skirsianti KTE neatsisako planų toliau remti įvairių šakų sporto klubus, kultūros renginius, švietimo ir gydymo įstaigas.