Vienas Rusijos propagandos tikslų yra siekis palaužti žmonių norą priešintis, sako Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų karininkas Aurimas Navys.

Seime penktadienį pilietinio saugumo klausimais vykstančioje diskusijoje pranešimą skaitęs kariuomenės atstovas pažymėjo, jog Rusijos televizijos pasiekia 14 proc. arba 405 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Kariuomenės atstovas pasakojo, jog yra kelios Rusijos propagandos linijos: viena siekiama Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę tapatinti su Baltarusija, kita - šmeižti Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvius, partizanus, skleisti dezinformaciją apie sovietų agresiją Sausio 13-ąją, dar viena kryptis - skleisti Lietuvą menkinančią informaciją, esą šalis nesugebėtų pasipriešinti.

Kalbėdamas apie atsaką propagandai A.Navys kalbėjo ir apie paprastų piliečių vaidmenį. Pasak kariuomenės atstovo, atsakas galėtų būti valstybei pozityvūs tekstai socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, teigiamai šalį reprezentuojančiais vaizdo klipais.

„Karas jau vyksta, tik ne toks, kokį mes esame įpratę matyti filmuose“, - kalbėdamas apie informacinį karą pažymėjo kariuomenės atstovas.

Po Liberalų sąjūdžio frakcijos surengtos diskusijos pilietinės gynybos klausimais vėliau penktadienį Vilniaus Gedimino pilies bokšte priesaiką duos nauji Lietuvos šaulių sąjungos nariai.

Prasidėjus Rusijos agresijai išaugo susidomėjimas Lietuvos šaulių sąjunga - į Vilniaus šaulių kuopą pastarąjį mėnesį kreipėsi 50 kandidatų. Didžioji jų dalis penktadienį duos Lietuvos šaulio priesaiką.

Tarp naujokų, kurie prisieks Vilniaus Gedimino pilies bokšte, yra verslininkų, teisininkų, ekonomistų, fizikų, elektronikos inžinierių, valstybės tarnautojų, politikų, žurnalistų.

1919 metais įkurta Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija, padedanti užtikrinti valstybės nacionalinį saugumą.