Silpnaregiai su viltimi laukia euro įvedimo: ar prekybininkai atsižvelgs į pageidavimą aiškiau ženklinti prekių kainas? 

Prasčiau matantys pirkėjai skundžiasi, kad parduotuvėse neįžiūri kainų, tad euro įvedimas bus puiki proga prekybininkams pasirūpinti aiškesniu ženklinimu. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) baiminasi, kad šalyje įvedus eurą, keblumų su kainų atpažinimu tik padaugės, todėl ragina prekybos centrų atstovus jau dabar pradėti ruoštis ir labiau atsižvelgti ne tik į silpnaregių, bet ir kitų pirkėjų poreikius bei pasiūlymus.

Atlikusi pagrindinių šalies prekybos centrų kainų etikečių analizę, LASS konstatavo, kad prekių kainos ženklinamos netinkamai – daugelyje etikečių simboliai yra per maži arba nekontrastingi.

„Nors bendradarbiaujame su prekybos centrais ir siunčiame savo rekomendacijas dėl etikečių ženklinimo, reakcijos sulaukiame itin retai. Dabartinis kainų žymėjimas prasčiau matantiems žmonėms, taip pat ir senjorams, kelia nemažai keblumų. Prekės kainos neįskaitantys žmonės yra priversti prašyti personalo pagalbos, pasitaiko ir konfliktų prie kasų, kai pirkėjui tenka sumokėti brangiau, nei  jis tikėjosi. Taip darbuotojai apkraunami darbu, kurio būtų galima išvengti“, – sakė LASS pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė.

Jos teigimu,  ši problema ateityje tik aštrės. Silpnaregių skaičius sparčiai auga visoje Europoje, ir ne tik dėl senstančios visuomenės, bet ir dėl visuotinės skaitmenizacijos (kompiuteriai, išmanieji telefonai ir pan. – šiems įrenginiams reikia „dėkoti“, kad mūsų akys ilsisi vis mažiau). „Šalyje numatomas euro įvedimas ir su juo susijęs kainų etikečių keitimas gali tapti puikia proga prekybininkams atidžiau pažvelgti į šios vartotojų grupės poreikius ir pakoreguoti kainų ženklinimą“, – pažymėjo R. Balčikonienė.

Ji pabrėžė, kad LASS parengė rekomendacijas dėl kainų etikečių šrifto ir dydžio, kurias Ūkio ministerija įtraukė į pereinamojo laikotarpio kainų žymėjimo normatyvinius aktus. Korektiški šriftai po euro įvedimo bus labai svarbūs, nes beveik dešimt mėnesių etiketėje bus dvi kainos, o akcijinėse etiketėse – net keturios kainos, be to, pavyzdžiui, skalbimo priemonių etiketėse dar turės būti užrašyta ir vieno skalbimo kaina. Todėl ypatingai svarbu, kad etiketės būtų aiškios ir lengvai perskaitomos.

Pasak LASS atstovės, dabar dažniausia prekybininkų klaida ženklinant kainas yra per smulkūs skaičiai ir raidės, taip pat naudojamas pernelyg sudėtingas ir įmantrus šrifto stilius, pasirenkamas per mažas kontrastas tarp simbolių ir fono.

„Mūsų atlikta kainų etikečių analizė parodė, kad daugeliu atveju pakaktų tik smulkių korekcijų, kurios leistų užtikrinti gerokai didesnį patogumą ir naudą visiems pirkėjams bei tuo pačiu išlaikyti kiekvienam prekybos centrui būdingą stilių. Prekybininkams atnaujinant prekių kainos ženklinimą, esame pasiruošę teikti konsultacijas ir informaciją“, – pridūrė R. Balčikonienė.

Įvertinusi kainų ženklinimą, LASS sudarė geriausių ir blogiausių kainų etikečių dešimtuką. Prasčiausiai įvertintos prekybos centrų „Senukai“, „Rimi“ ir „Norfa“ etiketės, kaip geriausiai atitinkančios silpnaregių poreikius įvardintos „Prisma“ ir „Iki“ etiketės.

LASS duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 30 tūkst. gyventojų, turinčių vienokių ar kitokių regos problemų.

LASS kainų etikečių dešimtukas: nuo 10-os iki 1-os vietos