Praėjusią savaitę žurnalas „Reitingai“ paskelbė 2014 metų aukštųjų mokyklų reitingus.

Į geriausiųjų šalies universitetų aštuntuką žurnalo „Reitingai“ paskelbtuose vertinimuose nepatekęs Mykolo Romerio universitetas (MRU) prabilo apie reitingavimo ydas ir galimybę kreiptis į teismą.

Žurnalas „Reitingai“ dalijasi Jonės Kučinskaitės, žurnalo „Reitingai“ žurnalistės ir reitingavimo projektų vadovės, interviu žiniasklaidai apie šią įdomią situaciją:

- Kodėl ši aukštoji mokykla gavo tokį žemą įvertį dėl infrastruktūros?

J.K.: Iš tikrųjų, absoliučiai visi universitetai labai palankiai įvertino naujo reitinguotojo, žurnalo „Reitingai“ atsiradimą. Dauguma kalbėjo, jog pagaliau radosi sveika konkurencija. Ir kuo reitinguotojų bus daugiau, tuo stojantieji ir jų tėvai bei pačios aukštosios mokyklos bus objektyviau pristatomos, įvertinamos. Juk, jei skirtingi reitinguotojai remiasi oficialiais, patikrintais, audituotais duomenimis, tai labai ženkliai reitingai skirtis negali.

Iš tikrųjų, mums nesuprantama kodėl, bet ši aukštoji mokykla buvo vienintelė, kuri su nepalankia išankstine nuostata įvertino naujo reitinguotojo atsiradimą. Kai jiems išsiuntėme klausimyną, jie iš pradžių pranešė, kad žurnalui „Reitingai“ nenorėtų teikti duomenų bei dalyvauti jo reitingavime. Tai galima patikrinti, jei prasidėtų teismų procesas, pokalbių išklotinėse. Vėliau, tiesa, jie apsigalvojo ir daugelį duomenų pateikė. Bet ne visus. O duomenų apie išlaidas infrastruktūrai, kaip tik ir nebuvo pateikta. Todėl mes, jau baigdami skaičiuoti ir perskaičiuoti, tai yra tikrinti, ar nėra klaidų, reitingą papildomai kreipėmės į šios aukštosios mokyklos atstovus, kad jie mums pateiktų duomenis apie infrastruktūrą. Bet, kadangi tai buvo gegužės 2-oji, penktadienis, po Gegužės 1-osios, jie, priešingai nei kitos aukštosios mokyklos, tą dieną nedirbo, šiame universitete buvo laisvadienis. Bet vis dėlto mes tądien susisiekėme su šio universiteto atstovais ir jie mums pateikė infrastruktūros duomenis bei patikslino kai kuriuos kitus duomenis, kurie mums kėlė neaiškumų. Taigi, vertinome tai, ką pats universitetas pateikė. Todėl sunku ką nors daugiau komentuoti.

Tiesa, derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad mes visus duomenis skaičiavome studentų arba akademinio personalo skaičiui. Aukštosios mokyklos į infrastruktūrą investuotas lėšas taip pat skaičiavome ne absoliučiaisiais skaičiais, o kiek šių investicijų tenka vienam studentui.

Kadangi šis universitetas, pagal studentų skaičių yra labai didelis, tai, padalijus infrastruktūros lėšas studentų skaičiui, jos nėra labai didelės. Tuo tarpu skaičiuodami, naudojame matematinę formulę, remiantis kuria, geriausią rezultatą turinti aukštoji mokykla gauna maksimalų tašką, o žemiausią rezultatą turinčioji gauna nulį taškų. Lėšos infrastruktūrai tebuvo įvertintos 0,5 taško (iš 100 galimų). Taigi, manau, suprantama, kad ne šis pokriterijus lėmė vietą galutiniame reitinge.

- Kokie duomenys turėjo didžiausios įtakos galutiniam reitingui?

J.K.: Pristatydami reitingą žurnalistų bei aukštųjų mokyklų bendruomenėms atkreipėme dėmesį, kad didžiausią svorį žurnalas „Reitingai“, kaip ir visos pasaulio reitingavimo sistemos, suteikė moksliškumui: net 25 taškus iš 100 taškų. Iš tikrųjų kažkada akademikas Jonas Kubilius yra labai gerai pasakęs, koks turėtų būti tikras universitetas, manau, kolegos ras šią jo frazę. Iš tikrųjų, būtent mokslo veikla universitetus išskiria iš kitų aukštųjų mokyklų, tai yra kolegijų, kurioms nėra reikalavimo kurti mokslo produkciją, rašyti publikacijas į autoritetingiausius pasaulio mokslo žurnalus ir pan. „Reitingai“ universitetų mokslo produkciją vertino, pagal Lietuvos mokslo tarybos atliktą vertinimą. Be to, dar vertinome ir kiek kiekvieno universiteto šiuo metu dėstančių dėstytojų yra gavę aukščiausius nacionalinius apdovanojimus. Visa tai paaiškinta žurnale „Reitingai“. Deja, reitingo objektyvumą kvestionuojančioje aukštojoje mokykloje šis rodiklis nėra aukštas.

Patys subjektyviausi šiame reitinge kriterijai yra du: studentų ir darbdavių nuomonė. Jie yra paremti tik jausena, nuomone, bet ne faktu. Tačiau studentus apklausė mūsų partneris, Lietuvos studentų sąjunga, o darbdavius – mūsų samdyta sociologinė bendrovė „Prime consulting“. Be to, mes pateikiame ir Darbo biržos duomenis apie absolventų įsidarbinamumą. Kaip tik vakar visą dieną su kolegomis dalyvavome „Microsoft“ organizuotame forume, kurį atidarė premjeras bei socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Ministrė citavo žurnalo „Reitingai“ reitingus ir pabrėžė, jog šiame reitinge cituojami Lietuvos darbo biržos duomenys yra labai tikslūs, objektyvūs. Iš viso aukštosios mokyklos už šį parametrą galėjo surinkti 20 taškų iš 100. Jūsų minima aukštoji mokykla, pagal šį rodiklį yra šešta.

Pagal studentų nuomonę ši aukštoji mokykla yra ketvirta. Studentų nuomonė buvo įvertinta 12 iš 100 taškų.

Kitas labai svarbus rodiklis, kurį suderinome su Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Tarptautinių reikalų komitetu, universiteto konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje. Pagal šį rodiklį, Jūsų minima aukštoji mokykla atrodo gerai ir yra ketvirta tarp visų valstybinių universitetų. Šis rodiklis vertintas 15 iš 100 taškų.

Pagal studentų ir studijų rodiklį ši aukštoji mokykla, deja, yra lentelės apačioje. Ir mes tam negalėjome turėti įtakos. Šiame kriterijuje tik objektyvūs duomenys iš valstybinių duomenų bazių. Deja, nedaug šimtukais gimnazijas baigusių abiturientų, palyginti su visais pernai į bakalauro pirmą kursą priimtais studentais, rinkosi šią aukštąją mokyklą. O ir, palyginti su visu studentų, pernai priimtų į pirmus kursus (pirmos, antros, vientisųjų studijų bei trečios pakopos) studentų skaičiumi gavo valstybės finansuojamus studijų krepšelius bei stipendijas. Be to, nors šiame universitete labai daug studijų programų, tarpdisciplininių studijų programų, kuriose realiai mokosi studentų, o ne tų, kurios yra tik registruotos, nėra labai daug. Už šį kriterijų universitetai galėjo gauti 10 taškų iš 100. Jūsų minima aukštoji mokykla gavo 0,8 taško.

Ir paskutinis kriterijus – studijų ir mokslo bazė, buvo įvertintas 6 taškais iš 100. Čia ir Jūsų minėta infrastruktūra. Vėlgi daugumą šio kriterijaus pokriterijų vertinome tik, remdamiesi oficialių duomenų bazių statistika. Ir čia vėlgi nieko nulemti mes negalėjome.
Taigi, net nežinau, kodėl nepasitikima oficialių institucijų duomenimis, kuriuos, beje, patys universitetai ir teikia valstybinėms duomenų bazėms ir, kurie yra suderinti su aukštosiomis mokyklomis.

Beje, mes, kaip ir didžiųjų pasaulinių reitingavimo sistemų atstovai, suprasdami, kad labai tiksliai identifikuoti galima tik pirmąsias vietas, po to jau didėja paklaidos tikimybė, iš viso atsisakėme pateikti paskutines vietas. Ir tai pabrėžėme. Todėl nėra nė vienos aukštosios mokyklos, kuri būtų paskutinėje vietoje. Pusės universitetų vietos reitinge yra, kitos pusės ne – tiesiog viena vieta dalijasi kelios aukštosios mokyklos. Manau, tie, kas iš tikro nusipirko ir įdėmiai skaitė žurnalo „Reitingai“ reitingus, tai tinkamai įvertino.

- Ar ši aukštoji mokykla kada nors bandė jums daryti įtaką?

J.K.: Mes nenorėtume veltis į jokias diskusijas, detales. Mes gerbiame kiekvieną aukštąją mokyklą ir norime su visomis jomis tik dalykiškų santykių. Bet iš tikro, jei kas nors paanalizuotų mano telefoninių pokalbių su kai kurių aukštųjų mokyklų atstovais išklotines bei elektroninį susirašinėjimą, manau, rastų įdomių detalių. Manau, jei prasidės teismų procesas, tai bus galima analizuoti labai detaliai.

- Ką ketinate daryti, jei būsite patraukti teisminėn atsakomybėn?

J.K.: Iš tikrųjų labai įdomi situacija, kaip tik tą dieną, kai Lietuvoje buvo švenčiama laisvos spaudos diena, mes su kolegomis baigėme rengti 2014 m. universitetų reitingus. Ir labai graudu, kad kai kurios aukštosios mokyklos, rengiančios teisės profesionalus, mėgina, sakyčiau, gąsdinti laisvą spaudą, nepriklausomą žodį.

Jei žurnalas „Reitingai“ bus paduotas į teismą ir bus bandoma suvaržyti spaudos laisvę, šio žurnalo leidėjai kreipsis į visas tarptautines institucijas, skelbdami apie teisininkus ruošiančios aukštosios mokyklos mėginimus suvaržyti spaudos laisvę. Mes informuosime tiek savo kolegas, profesines žurnalistų organizacijas Europos Sąjungos, tiek trečiosiose šalyse, taip pat informuosime visus kolegas, tarptautinius aukštųjų mokyklų reitinguotojus.

Vis dėlto viliamės, kad šios aukštosios mokyklos bendruomenė yra labai aukštos kultūros ir šį, sakyčiau, pasikarščiavimą įvardins kaip tiesiog viešą diskusiją, pasidalijimą nuomone. Mes esame linkę diskutuoti ir kalbėtis dėl reitingavimo metodikos tobulinimo, bet visada būtų gerai pasirinkti tinkamus diskusijai būdus.

MRU kreipėsi į prezidentę, Seimo pirmininkę ir ministrą pirmininką

Gegužės 22 Mykolo Romerio universiteto senatas kreipėsi į Lietuvos Prezidentę, Seimo Pirmininkę ir Ministrą Pirmininką dėl socialinių ir humanitarinių mokslų.

Kreipimesi sakoma:

„Lietuvos universitetų stiprėjimas yra esminis Lietuvos pažangos veiksnys globalėjančio pasaulio ir nuolat augančios tarptautinės konkurencijos sąlygomis.  

Šiandieninėje šalies socialinėje, politinėje ir ekonominėje situacijoje išskirtinai didėja socialinių ir humanitarinių mokslų reikšmė. Šių mokslų dėka ne tik kuriamos verslo ir ekonomikos inovacijos, bet ir įtvirtinami demokratijos principai, stiprinama tautinė tapatybė ir atsparumas išorinėms grėsmėms. Lietuvoje šie mokslai vaidina reikšmingą vaidmenį parengdami kvalifikuotus profesionalus ūkio sritims, kurios labiausiai prisideda prie BVP augimo.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje daugiau kaip 60 proc. naujų darbo vietų sukuriama paslaugų sektoriuje, kuriam darbuotojus rengia pirmiausia socialinių mokslų srities studijų programos. Moksline analize ir išsivysčiusių Europos valstybių patirtimi paremtos prognozės rodo, kad paslaugų sektoriaus dalis šalies ekonomikoje ateinančiais dešimtmečiais tik didės. Nemažiau svarbu, kad visuomenė didelius lūkesčius sieja su efektyvesne viešojo sektoriaus veikla, o šios srities reformos bei kvalifikuotų darbuotojų parengimas yra glaudžiai susijęs su socialinių mokslų raida. Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės patvirtintose strategijose, vyriausybės programoje ir mokslininkų išvadose kalbama apie darnų šalies vystymąsi, apie tolygią įvairių švietimo bei mokslo sričių plėtrą, apie kūrybingos ir pilietiškos visuomenės ugdymo svarbą ilgalaikei valstybės raidos perspektyvai. Tokios nuostatos visiškai atitinka ir ES bei Jungtinių Tautų pastangas spręsti didžiuosius šiuolaikinės žmonijos vystymosi iššūkius, užtikrinti žmogaus, visuomenės, technologijų plėtros ir gamtinės aplinkos išsaugojmo iššūkius.

Turint tai omenyje yra visiškai nesuprantamos ir nepateisinamos pastaruoju metu aktyviai eskaluojamos pastangos menkinti socialinių bei humanitarinių mokslų vaidmenį, supriešinti juos su techniškaisiais, biomedicinos ir gamtos mokslais. Viešojoje erdvėje skelbiami jokia objektyvia informacija nepagrįsti teiginiai apie neva darbo rinkoje susidariusį socialinių mokslų specialistų perteklių, apie jų atotrūkį nuo visuomenės poreikių ir „būtinybę“ dirbtinai riboti šios srities studijų vietų skaičių. Tai supriešina akademinę bendruomenę, trikdo studentus, kelia sumaištį visuomenėje. Itin keista, kad šioje kampanijoje dalyvauja ne tik galimai suinteresuotų profesinių grupių atstovai, bet ir politinio pasitikėjimo valstybės pareigūnai, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai. Kyla klausimas, ar šie pareigūnai yra įgalioti daryti nuo oficialių valstybės strategijų ir vyriausybės programos besiskiriančius pareiškimus, ar jie savo veikla ir priimamais sprendimais iš tiesų įgyvendina valstybės politiką.

MRU senatas atkreipia dėmesį, kad mėginimai voliuntaristiškai iškreipti Lietuvos aukštojo mokslo sistemos raidą, skaldyti ir supriešinti akademinę bendruomenę, dezorientuoti aukštojo išsilavinimo siekiančią moksleiviją, studentiją bei jų tėvus pažeidžia viešąjį interesą ir yra nukreipti prieš ekonominę bei socialinę valstybės pažangą.

Manytume, kad Jūsų požiūris šiuo klausimu šiandien turėtų ypač didelę reikšmę.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad pastaruoju metu naujai susikūrusios įstaigos ėmė skelbti Lietuvos universitetų reitingus, nors nėra žinomi tokio reitingavimo tikslai, jie neaptarti su akademine bendruomene, vertinimo metodika yra neskaidri ir prieštaringa, o naudoti duomenys neatskleisti. Tai vertiname kaip dar vieną žingsnį, kuris skirtas supriešinti akademinę bendruomenę ir kelti sumaištį visuomenėje. Todėl siūlome pakviesti patikimą tarptautinę reitingavimo agentūrą, kuri atliktų nepriklausomą ir objektyvų Lietuvos universitetų ar viso švietimo ir mokslo sektoriaus reitingavimą“.