Premjero Algirdo Butkevičiaus vardu pasveikinta 530-ąją sukaktį mininti Paberžės bendruomenė, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Sekmadienį Vyriausybės vadovo sveikinimą perdavė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas.

„Vyriausybės vardu sveikindamas Paberžę su gražiu gimtadieniu, linkiu kiekvienam Jūsų bendruomenės nariui laimės ir sėkmės darbuose bei gyvenime“, – kalbėjo R. Motuzas. Pasak Vyriausybės vicekanclerio, tokios Lietuvos vietos kaip Paberžė yra šalies aukso fondas, spalvingas akmenėlis Lietuvos paveikslo mozaikoje.

Šiuo metu Paberžė turi savo herbą yra rajono seniūnijos centras.

Kaip skelbia Vilniaus rajono savivaldybė, Paberžės seniūnija yra Vilniaus rajono šiaurės vakarų dalyje. Ji ribojasi su kaimyninėmis Maišiagalos, Riešės, Nemenčinės, Sužionių seniūnijomis bei su Širvintų ir Molėtų rajonais. Seniūnijoje yra 130 kaimų.

Manoma, kad Paberžės pavadinimas kilęs nuo Beržų dvaro (minimo XVI a. rašytiniuose šaltiniuose), kadangi miestelis buvęs tarp beržynų.

Istoriniuose šaltiniuose Paberžė minima bažnyčios pastatymo metais, tai yra 1484. 1503 metais buvo įkurta parapija. XVI amžiuje kaimas minimas kaip Beržai.

XX amžiaus pradžioje minimas Paberžės dvaras, kuriame buvo rengiamos bulių kautynės. Tai buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kur vyko koridos beveik iki Pirmojo pasaulinio karo. Paberžės dvarą 1793 metais pastatė baronas Šilingas, todėl dvaras dar vadinamas Šilingo vardu. Pralaimėjus 1863 metų sukilimą, baronas, kaip didelis sukilimo rėmėjas, buvo ištremtas į Sibirą, o dvaras padovanotas Rusijos caro valdininkui Tichejevui, kuris jį nuomojo vokiečiui Becheriui.

Paberžė smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Išliko tik senojo gyvenvietės centro kontūrai (išplėstos gatvės formos aikštė) ir keli senesni pastatai prie jos. Sovietmečiu kaimas atstatytas, jame veikė „Neries“ gamybinio susivienijimo žemės ūkio mašinų įmonė.