Praėjusį savaitgalį vykęs „Naisių vasaros“ festivalis visai šeimai sutraukė per 30 tūkstančių žmonių. Jau  5 kartą organizuojamas renginys unikalus tuo, kad jame nevartojamas alkoholis, dalyviai blaivia galva gali kultūrinėje ir pramoginėje programoje saugiai leisti laiką pasirinkdami iš gausybės veiklų sau mieliausią.

2015 metais festivalio sumanytojo Ramūno Karbauskio iniciatyva Naisiai (Šiaulių raj.) taps mažąja kultūros sostine. Festivalio metu pasirašyta sutartis su Kultūros ministerija, kad konkursai gyvenvietėms būtų skelbiami kiekvienais metais. Tokių kultūros sostinių pagalba būtų galima plėsti blaivaus ir kultūringo šventimo pavyzdžius. Festivalio visai šeimai „Naisių vasara“ proga pakalbinome jo iniciatorių ir organizatorių R. Karbauskį.

– Esate vienas iš tų, kurie Lietuvoje pradėjote garsiai kalbėti apie alkoholio žalą. Tai įprasminate ne tik kalbomis, bet ir darbais. Naisių vasaros festivalis, pirmasis Lietuvoje, kuriame svarbiausia – bendravimas šeimose. Ar festivalis sulaukia vis mažiau piktnaudžiaujančių alkoholiu?

– Apie alkoholio žalą vienas pirmųjų prakalbo vyskupas Motiejus Valančius, bet tais laikais žmonių girdymas buvo carinės Rusijos politikos dalis. Šiais laikais mes patys galime spręsti, kaip norime gyventi. Liūdna, kad tapome pasaulio lyderiai pagal alkoholio suvartojimo kiekius. Nejaugi toks yra mūsų laisvas apsisprendimas? Galvodamas apie tai, kas gali keisti žmonių pasirinkimą, nusprendžiau rodyti konkrečius pavyzdžius, kad blaivi aplinka gali mus padaryti daug laimingesnius nei alkoholio sukurta laimės iliuzija.

Festivalis visai šeimai „Naisių vasara“ buvo sugalvotas taip, jog įrodytų, kad gražiausios šventės gali būti visiškai blaivioje aplinkoje, ir mes pradedame laukti tokios švenčių kokybės. Naisių bendruomenės kultūrinis, sportinis gyvenimas, kasdienė aplinka tapo laisva nuo neblaivių žmonių ir jau sunkiai įsivaizduojama, kad galėtų būti kitaip. Blaivi aplinka kuria geresnę gyvenimo kokybę, išsprendžia daugelį bendravimo nesklandumų, gerina vaikų ir suaugusių santykius. Festivalyje, kaip ir bendruomenės kasdienybėje, pasitaiko žmonių, kurie mano, jog taisyklės jiems negalioja, bet su kiekvienais metais tokių mažėja. Kai tolerancija alkoholio vartojimui yra nulinė, tai negali nekeisti žmonių sąmonės. Matau, kaip pasikeitė kai kurie Naisių bendruomenės žmonės, kai priėmė bendruomenės gyvenimo principus. Kaime yra keletas alkoholikų, kurie nepajėgūs savo gyvenimo pakreipti kita linkme, bet kol nėra įstatymo dėl prievartinio alkoholizmo gydymo, tol bendruomenė gali būti tik šių žmonių degradavimo liudininke.

Festivalyje dalyvauja daug savanorių, jie stebi, kad į festivalio teritoriją nepatektų neblaivūs žmonės, o alkoholio pardavimas ar vartojimas visiškai neįmanomas. Kiekvienais metais tvarkos pažeidėjų mažėja, nes festivalio svečiai mato, kokia graži tampa šventė, kai visi joje blaivūs, o tie, kuriems jau sunkiai pavyksta kontroliuoti savo potraukį alkoholiui, ima jaustis nepatogiai, kai reikia slėpti savo neblaivumą. Festivalio svečiai tokiems žmonėms pagiežos nerodo,  toks silpnas žmogus jų akyse atrodo apgailėtinas, tai pažeidėją veikia daug labiau nei pagieža. Aš stengiuosi nepraleisti progos pažiūrėti tvarkos pažeidėjams į akis ir paklausti, ar pagarba aplinkiniams dar egzistuoja jų gyvenime. Iš 30 tūkstančių praėjusio Naisių vasaros festivalio dalyvių tokių nesąmoningų piliečių buvo vos keletas.

–„Festivalis be alkoholio – iššūkis“ ar tampanti norma visuomenei?

– Festivalis visai šeimai „Naisių vasara“ tapo pavyzdžiu renginių organizatoriams, kaip gali atrodyti didelė blaivi šventė. Tokiu keliu pajudėjo dar kelių mažesnių festivalių rengėjai. Linkiu jiems tvirtybės ir sėkmės, nes konkurencija būna tik ten, kur skaičiuojamas pelnas iš išgerto alkoholio. Jei blaivybę puoselėjančių festivalių dar padaugės, tai taps derama alternatyva žmonių priklausomybe nuo alkoholio besinaudojantiems renginiams. Niekada nesuprasiu argumento, kad geros kokybės renginio nebus be alkoholio prekybininkų paramos. Reikia apsilankyti tokiuose renginiuose, kur prekiaujama alkoholiu, ir nesunku suprasti, kad daugelio žmonių padėtis neleidžia atskirti akustinės muzikos nuo fonogramos, medžio nuo tualeto... Kam tada apsimetinėti, kad galvojama apie festivalių, koncertų, renginių lankytojus, nes tikras tikslas – tai rengėjų pelnas, kuriam reikia daugiau išgerto alkoholio, o žinomas, mėgstamas atlikėjas tampa jauku, kuris turi prikviesti kuo daugiau išgeriančių būtent į vieną ar kitą renginį.

Džiaugiuosi, kad šių metų vieno iš didžiausių Lietuvos žurnalų vykdytoje apklausoje festivalis visai šeimai „Naisių vasara“ buvo įvardintas kaip antras geriausias Lietuvos festivalis.  Kalbėdamas su Kultūros ministerijos vadovais sakiau, kad remiant festivalius, renginius, reikia pirmenybę teikti tiems, kurie puoselėja blaivybę. Naisių vasaros festivalis išgyvens ir be valstybės paramos, bet pradedantiesiems, kuriems alkoholio pramonė perša savo paramą, valstybės pagalba būtų didžiulė paskata.

– Kokį festivalį įsivaizduojate  po dar 5 metų?

– Po penkerių metų Naisių vasaros festivalis vyks dar daugiau erdvių, kurias kiekvienais metais Naisiuose sukuriame. Jau kitais metais turėtų būti pastatyta Baltų arena, joje tilps daugiau nei 15 000 tūkstančių žmonių, atsiras Lietuvos tautodailės ir amatų muziejai, įvyks milžiniška rekonstrukcija Naisių žemaitukų žirgyne. Festivalis išliks nemokamas, todėl pasiekiamas nepriklausomai nuo šeimos narių skaičiaus ir pajamų. Į Naisių vasaros festivalį koncertuoti prašysis patys garsiausi Lietuvos atlikėjai, nes jame ras pačią geriausią publiką Lietuvoje, kuri sugebės įvertinti pasirodymų kokybę. Už penkerių metų bus gerokai paaugę tie, kurie kiekvienais metais lankosi šiame festivalyje, jie taps reiklūs visų renginių atžvilgiu, jie žinos, jog šventė ir alkoholis nėra sinonimai.

– Iniciatyva su Andriumi Mamontovu siekiant sukurti  „Blaivią aplinką vaikams“.  Kaip kilo mintis ir ši iniciatyva? Gal galite plačiau papasakoti apie jos tikslus?

– Labai vertinu draugystę, kuri užsimezgė su Andriumi Mamontovu. Mes abu esame blaivininkai, sutampa daugelis mūsų gyvenimo vertybių, tad nenuostabu, jog ėmėmės bendrų projektų.

Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, peticija, kuria siekiame, kad renginiuose, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai, būtų draudžiama prekiauti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Alkoholio vartojimas tarp vaikų yra didelė problema ir jos mastai vis didėja, todėl mes su Andriumi ėmėmės inicijuoti tuos sprendimus, kurie padėtų kovoti su šios problemos priežastimis. Peticiją galima pasirašyti popieriniame variante bei internetu www.peticijos.com.

Kokia prasmė iš alkoholio reklamos draudimo, kai visuose renginiuose nepilnamečiai gali matyti alkoholio reklamas, jį vartojančius žmones, neretai nepilnamečiai  randa būdų, kaip tokiuose renginiuose vartoti alkoholinius gėrimus. Mūsų siūlomas draudimas egzistuoja ne vienoje išsivysčiusioje pasaulio šalyje, todėl problemų dėl nepilnamečių alkoholio vartojimo ten gerokai mažiau. Lietuvoje alkoholio pramonės lobistai rėkte rėkia  – jokios problemos nėra, bet kiekvienas psichologas patvirtins, jog alkoholio pramonė daro viską, kad nepilnamečiai kuo anksčiau pabandytų alkoholinių gėrimų, kad jie kasdienybėje matytų alkoholio vartojimą. Apie tai daug kalba Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos, Lietuvos sveikuolių sąjungos nariai. Ar ne keista, jog alus alkoholiniu gėrimu tampa 0,5 procentų stiprumo, o gira – 1,2 procentų stiprumo. Negaliu taikstytis su tokia padėtimi, noriu gelbėti mūsų visų vaikus nuo nelaimės, kai jie tampa priklausomi nuo alkoholio. Jei mums su Andriumi Mamontovu pavyks nors kiek  apsaugoti mūsų visų vaikus, žinosiu, kad gyvenime padariau kažką tikrai svarbaus.