Ketvirtadienį Europos Komisija pakvietė valstybes nares siūlyti projektus, kaip panaudoti ES skirtų 11,9 mlrd. eurų Europos transporto jungtims modernizuoti. Tai yra pati didžiausia ES kada nors skirta suma transporto infrastruktūrai finansuoti. Paraiškas valstybės narės gali teikti iki 2015 m. vasario 26 d. 

Daugiausia lėšų bus skiriama devyniems pagrindiniams transporto koridoriams, kurie drauge sudarys pagrindinį transporto tinklą ir veiks kaip bendrosios rinkos ekonomikos gyvybinė sistema. Naudojant šias lėšas bus pašalinti trukdžiai, iš esmės pertvarkytos Rytų ir Vakarų jungtys, o visos ES įmonėms ir piliečiams tarpvalstybinės transporto operacijos taps paprastesnės.

Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridorius sujungs Baltijos jūros rytinės pakrantės uostus su Šiaurės jūros uostais. Suomija su Estija bus sujungta keltų linija, o trys Baltijos šalys šiuolaikiškomis kelių ir geležinkelių transporto jungtimis bus sujungtos su Lenkija, Vokietija, Nyderlandais ir Belgija. Svarbiausias projektas – „Rail Baltica“, europinės vėžės geležinkelio linijos, jungiančios Taliną, Rygą, Kauną ir šiaurės rytų Lenkiją, tiesimas.

Už transportą atsakingas Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: „Transportas yra nepaprastai svarbus, kad Europos ūkinė veikla būtų efektyvi, todėl dabar svarbiau nei bet kada investuoti į transporto jungtis ir taip skatinti ekonomikos atsigavimą. Europos regionai, kuriuose nebus gerų transporto jungčių, negalės vystytis ir klestėti. Siekdamos turėti geresnes jungtis, didinti konkurencingumą ir padaryti piliečių ir įmonių keliones sklandesnes ir greitesnes, valstybės narės turi pasinaudoti šia galimybe teikti paraiškas gauti finansavimą.“

ES transporto sektoriui finansuoti 2014–2020 m. skiriama suma patrigubėjo: pagal naują Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) šiam sektoriui skirta 26 mlrd. eurų, palyginti su 8 mlrd. eurų, skirtų 2007–2013 m. laikotarpiu. Tai yra pirmoji transporto sektoriui naujai skiriamų lėšų dalis.

Visos šios naujovės – patrigubintas transporto finansavimas ir sprendimas tvirtai sutelkti finansavimą devyniems pagrindiniams ES transporto koridoriams – radikaliausias ES transporto infrastruktūros politikos pertvarkymas nuo pertvarkos pradžios devintajame dešimtmetyje.

Iki 2030 m. sukursimas naujas pagrindinis tinklas sujungs

94 pagrindinius Europos uostus geležinkeliais ir keliais;

38 svarbius oro uostus geležinkeliais su dideliais miestais;

15 tūkst. km modernizuoto geležinkelio – greitojo geležinkelių transporto linijų;

35 trukdžių mažinimo tarpvalstybinius projektus.

Lėšos bus skirtos konkurencingiausiems projektams, o daugiausia dėmesio skiriama Europos devyniems didžiausiems transporto koridoriams.

Projektams bus skiriama ES lėšų, tačiau jie turi būti bendrai finansuojami su valstybėmis narėmis. Paraiškų konkurso ir lėšų paskirstymo projektams rezultatai bus paskelbti 2015 m. vasarą.