Ketvirtadienį uostamiestis mini Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dieną. Diena tradiciškai prasidėjo nuo kovojusiųjų už krašto prijungimą pagerbimo. Prie žuvusiųjų padėtos gėlės, jie pagerbti šūvių salvėmis. Klaipėdiečiai prisiminė istorinius įvykius ir jų reikšmę nūdienai.

Klaipėdos minima Sausio 15-oji. Nors šiemet istorinę datą nuspręsta paminėti netradiciškai – mieste netrūks pozityviai nuteikiančių renginių, tačiau rytas prasidėjo, kaip įprasta, žuvusiųjų už Klaipėdos krašto lietuvybę atminimo pagerbimu.

Ketvirtadienio rytą tautinių organizacijų nariai bei krašto istorijai neabejingi klaipėdiečiai aplankė Lėbartų kapinėse Sausio 15-osios sukilimo politinio vadovo Erdmono Simonaičio kapą.

Joniškės senosiose kapinėse buvo aplankytas ir Tilžės akto signataro Jurgio Lėbarto kapas.

Ant minėtų istorinių įvykių veikėjų amžinojo poilsio vietų padėtos gėlės bei uždegtos atminimo žvakutės. Vėliau prisiminti kovojusiųjų klaipėdiečiai, uostamiesčio valdžios atstovai bei kiti garbūs miesto svečiai rinkosi Skulptūrų parke.

Čia prie 1923 metų sukilime žuvusiems kariams skirto paminklo buvo surengta tradicinė minėjimo ceremonija. Susirinkusieji neabejojo, kad Sausio 15-osios įvykiai vienodai svarbūs kaip ir Kovo 11-osios ar Vasario 16-osios.

Prie padėjus gėles žuvusiųjų atminimui nuaidėjo šūviai bei pagarbą atidavė kariškiai. Kiek vėliau miestą užtvindė Klaipėdos kariliono varpų gaidos.

Ketvirtadienį mieste vyks ir daugiau renginių. Tiesa, šiemet nuspręsta į kraujo pareikalavusius įvykius pažvelgti pozityviau, mat būtent ši diena Klaipėdai padovanojo uostą bei teritorinį vientisumą.

Temstant miestą nušvies šviesių projekcijos, bus atidengta skulptūra „Undinėlė“, sušvis žvakučių jūra, o renginius vainikuos šventinis fejerverkas, kurį gyventojai kviečiami stebėti iš Meridiano aikštės bei paminklo vieningai Lietuvai arba Biržos tilto.