Palanga daugelio lietuvių sąmonėje siejasi su vasara, atostogomis, neįpareigojamai ir atsipalaidavus leidžiamu laiku. Nors šiandien atostogų maršrutą galima pasirinkti beveik be apribojimų, Palangos populiarumas neblėsta: ji vis dar tituluojama vasaros sostine.

Garsiai skambanti muzika miesto centre, prekiautojai gintaru, perpildytos kavinės ir barai, sausakimšos gatvės išsipusčiusių poilsiautojų, klegesys prie atrakcionų, visa permelkiantis rūkytų žuvų kvapas – pagrindiniai vasaros sostinės atributai. Tačiau Palanga – ne tik tai, tarsi teigia Kauno fotografijos galerijoje pristatoma Algimanto Kunčiaus paroda "Sekmadieniai prie jūros. Palanga 1965–2014", kurioje į kurortą ir jos mylėtojus žiūrovas gali pažvelgti kitu kampu.

Fotografijos klasiko kelionės į Palangą tęsiasi jau penkis dešimtmečius – A.Kunčiaus skvarbus žvilgsnis pro fotoaparato objektyvą stebi atostogautojus ir jaudina dėmesingumu detalėms. Pro menininko akis nepraslysta žmonių tarpusavio santykiai, jų veido išraiška, gestai. Ne mažiau svarbi ir juos supanti aplinka, kuri chronologine tvarka eksponuojamose nuotraukose leidžia stebėti jos transformaciją: naują Palangos tiltą, žaidimų aikšteles, paplūdimyje atsiradusius barus, reklamos gausą ir kt.

Nespalvotose fotografijose daugiaplaniai vaizdai sužadina smalsumą: norisi įdėmiai apžiūrėti įamžintus žmones, kurie tarsi nė nepastebi į juos nukreipto fotoobjektyvo, ištirti jų veido išraišką ir bandyti nuspėti, ką jie mąsto, apie ką diskutuoja, empatiškesnis žiūrovas gal net bandytų įminti, ką jie jaučia.

Nors fotografijose veikėjų dažnai yra labai daug, menininkas geba fiksuoti kiekvieną žmogų taip, kad atsiskleistų jo emocinė būsena. Įamžintas chaotiškas veiksmas netrukdo pastebėti detalių, kurios įamžintai akimirkai suteikia išskirtinumo. Ne veltui šis dešimtmečius besitęsiantis "Sekmadienių" ciklas įvardijamas sociologine-antropologine studija, kurioje galima stebėti Palangos kurorto, jo poilsiautojų kaitą – kintančią architektūrą, madas, pramogas, net žmonių tarpusavio santykius.

Ankstyvosiose fotografijose pastebime kadre sustingusius paprastus kaimo žmones jiems nebūdingoje pajūrio aplinkoje. Skarotos močiutės, kostiumuoti vyrai, puošniomis suknelėmis vilkinčios moterys tarsi iškrenta iš bendro poilsiautojų konteksto ir atkreipia fotografo dėmesį.

Fotografijose įamžintos akimirkos ant tilto ar po tiltu, kuris tampa bene pagrindine  nuotraukų ašimi. Tiltas pritraukia žmones pasigrožėti jūra iš aukštai, ant tilto poilsiautojai susipažįsta ar tiesiog atsiriboję nuo aplinkos triukšmo, žiūrėdami į begalinius jūros tolius skęsta savo mintyse.

Vėlesnių fotografijų kompozicija labiau fragmentiška. Menininkas nevengia netradicinių rakursų – nukertamos žmogaus figūros, objektyvas priartėja prie fotografuojamojo objekto. Šiose nuotraukose kiek mažiau aplinkos triukšmo, labiau mąstoma, įsigilinama į kadruose įamžintus pavienius žmones.

Šių laikų fotografijose pagrindiniais herojais tampa atostogaujantis jaunimas ir visi su juo susiję atributai: madingi daiktai, lengvos pramogos, neįpareigojantis bendravimas.
A.Kunčiaus kūriniai pateikia plačią, ne vieną dešimtmetį apimančią vasaros kurorto perspektyvą, kuri atskleidžia ne kiekvienai akiai pastebimus niuansus.

Dažnam iš mūsų Palanga – atsibodusi, atgrasi, nebeįdomi, tačiau būtent ten, kaip niekur kitur, po kepinančia saule, greta švelniai banguojančios jūros, gausybės triukšmingų pramogų atsikleidžia lietuviškasis mentalitetas. Paroda – puiki galimybė pabūti stebėtoju – ne vertintoju – ir atradėju, koks yra ir A.Kunčius.

Kas? A.Kunčiaus fotografijos paroda "Sekmadieniai prie jūros. Palanga 1965–2014".
Kur? Kauno fotografijos galerijoje.
Kada? Veikia iki kovo 1 d.