Lygiai prieš 100 metų Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių kreiseriai apšaudė Palangą. Tąkart žuvo mažiausiai keturi civiliai žmonės, buvo suniokoti Tiškevičių rūmai, pramušta bažnyčios siena. Būtent po šių šiurpių įvykių apie Palangą pasaulis išgirdo toli už Rusijos imperijos ribų.

Pajuto karo skonį

Teigiama, jog Palangos apšaudymas Didžiojo karo įkarštyje buvęs ne šiaip sau. Rusijos kariuomenė 1915 m. kovo viduryje užėmė Klaipėdą, bet ją iš ten greitai išvijo, tad vokiečiai, neturėdami pakankamai žvalgybinės informacijos, manė, jog jų priešai pasislėpė už 20 kilometrų esančioje Palangoje. Dėl šios priežasties ir imtasi apšaudyti šį pakrantės miestelį iš jūros.

"Apšaudymas prasidėjo 7 valandą ryto ir truko dvi valandas. Yra išlikęs fantastiškas liudijimas. Žmonės buvo susirinkę į mišias Palangos bažnyčioje. Tuo metu sviedinys pramušė šventyklos mūrą, nuriedėjo iki altoriaus ir nesprogo. Tiesiog sunkiai tikėtinas dalykas", – pasakojo šios istorijos nuotrupas rankiojantis Palangos kurorto muziejaus vadovas Jūratis Liachovičius.

Rašoma, jog mišias klebonas tada baigė laikyti bažnyčios požemyje. Visi tūnojo ten, kol aprimo šaudymas.

Istorinėje medžiagoje, kurią pavyko atrasti J.Liachovičiui, yra informacija, kad šioje operacijoje dalyvavo 5 ar 7 vokiečių kreiseriai, lydimi 28 minininkų. Keturių kreiserių pavadinimai yra žinomi – "Regensburg", "Stralsund", "Rostok" ir "Graudenz".

Pasakojama, kad vokiečių laivams kažkas nuo kranto ėmė signalizuoti, kad miestelyje rusų kariuomenės nėra, tada apšaudymas liovėsi.

Šiurpūs liudijimai

Palangos muziejininkai dėl šio įvykio užklausė Lietuvos valstybinį archyvą, kuris atsiuntė to laiko bažnytinių knygų kopijas. Ten liudijama, kad 1915 m. kovo 10 d. (pagal naująjį kalendorių kovo 23 d.) Palangoje per vokiečių šaudymą nukauta 11 metų mergaitė Bronislava Kairytė, Antano dukra ir 65 m. amžiaus našlys Mykolas Juoskaudas, sūnus Juozapo.

Kalbama apie keturis apšaudymo metu žuvusius palangiškius, tačiau manoma, kad aukų galėjo būti ir daugiau. Tikėtina, kad nukautuosius artimieji galėjo išsivežti ir palaidoti savo parapijose, nebūtinai Palangos kapinėse.

Kunigas Vaclovas Skirutis (1905–1982 m.), kuriam lemtingu momentu buvo vos 10 metų, vėliau savo atsiminimuose aprašė šiurpius liudijimus, kuriuos jam savo akimis teko matyti, kai vokiečių kreiseriai apšaudė Palangą: "Tai mergaitė, pagriebusi mažąją sesytę, bėgusi pas kaimynus ir sukniubusi, žuvo abi, vyras, lipęs per tvorą, bėgęs slėptis – taip ir likęs ant tvoros kabėti, dvi šeimos važiavusios arkliais: viename vežime susodinę vaikus pataluose, o kitame suaugusieji. Sviedinys krito į pirmąjį vežimą, ir visi suaugusieji žuvo, kito vežimo su vaikais nepalietė. Vėliau toje vietoje pastatė kryžių. Šitos aukos žuvo miške". (kalba netaisyta – A.D.)

Liūdna proga pagarsėti

Po šitos smogimo, kuris Palangoje sukėlė nemenką paniką ir pražudė ne vieną gyvybę, tada dar mažas pajūrio kaimelis staiga išgarsėjo visame pasaulyje.

JAV Čikagos dienraštyje 1915 m. kovo 24 d. pasirodė žinutė, kad vokiečiai apšaudė Palangą ir vėliau paėmė 500 belaisvių.

Dar po dviejų dienų Didžiojo karo kronikose Palangos įvykiai papildė ir Naujosios Zelandijos spaudą, kur, be kita ko, rašoma, jog vokiečių laivynas Baltijos jūroje netoli Rusijos krantų apšaudė kaimelį. Buvo perspausdintas oficialus pranešimas iš Peterburgo:

"Vokiečių flotilė, sudaryta iš 7 kreiserių ir 28 minininkų, atplaukusi netoli Palangos, apšaudė pakrantės kaimus. Palanga yra labiausiai į pietus nutolusi Rusijos gyvenvietė prie Baltijos jūros, užsiimanti pramone. Ten gyvena maždaug 4 tūkst. žmonių."

"Koviniu atžvilgiu tas 1915 m. kovo mėnesio Palangos apšaudymas buvo niekinis, tačiau šia liūdna proga Palanga netikėtai pagarsėjo pasaulyje", – pastebėjo J.Liachovičius.