Šį sezoną senamiestyje bus mažiau šurmulio – Aukštojoje gatvėje nebevyks tradiciniu tapęs blusų turgus. Pasak iniciatorių, idėjos atsisakyta, nes renginys pradėjo merdėti. Nesulaukta palaikymo ir iš miesto valdžios.

Tapo populiarus

Blusų turgus uostamiesčio senamiestyje buvo organizuojamas ketverius metus. Tradiciškai jis prasidėdavo per Motinos dieną – pirmąjį gegužės sekmadienį.

Paskutiniąją savaitės dieną prekeiviai Aukštojoje gatvėje rinkdavosi iki rudens. Jie prekiavo įvairiais nebereikalingais daiktais, suvenyrais, plokštelėmis.

Blusų turgų organizavusio Renginių centro direktorius Marius Tumšys pasakojo, kad iš pradžių renginys sulaukdavo didelio susidomėjimo. Netrūkdavo nei prekeivių, nei lankytojų.

„Pirmieji metai buvo gražūs ir daug žadantys, o paskui kritome žemyn. Susidarė įspūdis, kad blusų turgaus tereikia mums vieniems. Patyrėme nuostolių. Esame privati kompanija. Dėl to ir nusprendėme šiemet nebeorganizuoti blusų turgaus“, – pasakojo vadovas.

Sužlugdė konkurencija

Teigiama, kad sendaikčių prekyvietė pradėjo merdėti dėl kelių priežasčių. Pasak M.Tumšio, senamiestyje veikęs blusų turgus nepajėgė konkuruoti su vienu didžiausių  uostamiestyje prekybos centrų.

Pastarajame tomis pačiomis dienomis taip pat pradėta rengti blusų turgų. Dauguma prekeivių perėjo ten.

„Sunku konkuruoti su didžiausiu prekybos centru. Pradėjome merdėti. Niekam nėra malonu stebėti, kaip žlunga tavo projektas. Patyrėme nuostolių, o patys nebegalėjome daugiau investuoti“, – teigė direktorius.

M.Tumšys pasakojo, kad organizuojant blusų turgų kelis kartus pagalbos buvo kreiptasi į savivaldybę. Bet šios atstovai aiškino, jog  niekuo negali padėti. Esą tai komercinis renginys.

„Keistas požiūris. Blusų turgus – daugiau ne prekyba, o žmonių bendravimas, gyvybė senamiestyje. Prekeiviai guosdavosi, kad nelabai ką jiems pavykdavo parduoti“, – tvirtino vadovas.

Neturėjo vietos sandėliavimui

M.Tumšys prisiminė, kad problemų kildavo net dėl elementarių buitinių dalykų. Nebuvo kur saugoti prekystalių – 20 skrynių. Jos būdavo perkeliamos iš vienos vietos į kitą.

„Mes jau neskaičiavome išlaidų aparatūrai. Norėjome, kad ateitų koncertuoti ansambliai, atsirastų daugiau veiksmo. Taip pat galvojome organizuoti užsiėmimus – pavyzdžiui, mokyti dekupažo. Tačiau viskam reikia šiokių tokių lėšų. Gal apie 300 eurų renginiui“, – tvirtino vadovas.

M.Tumšys pabrėžė, kad skaičiuojant senąja valiuta blusų turgaus organizavimas per sezoną atsieidavo kelis tūkstančius litų.

„Biudžetas tikrai nedidelis, o veiksmas yra. Tai buvo realus projektas, kuris gaivino senamiestį“, – pasakojo vadovas.

Blusų turgaus organizatoriai simbolinį mokestį, kuris ankstesniais metais siekė nuo 1 iki 5 litų, rinkdavo iš pačių prekeivių. Šios lėšos būdavo skirtos sumokėti už darbą žmonėms, kurie rūpinosi prekystalių išdėstymu, sandėliavimu.

„Kartais vos pinigų užtekdavome. Iš kai kurių močiučių, siūlydavusių atsiskaityti savo daikteliais, nelabai ką ir paimsi. Gerai, kad miesto taryba buvo atleidusi prekeivius nuo rinkliavos už leidimą prekiauti“, – tvirtino direktorius.