- Rūta Grigolytė [2]
- [3]
- [3]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [4]
Europos ekologijos ir aplinkosaugos aktyvistas Antoine'as Simonas konferencijoje teigė, kad JAV atlikti tyrimai rodo, jog skalūnų dujų išgavimo procesas daro poveikį vandens ir oro kokybei.
Praėjusią savaitę Europos Parlamente vyko konferencija "Europa – ne skalūnams". Prieš šį dujų gavybos būdą nusistatę žalieji teigė, jog Europos šalyse skalūnų dujos išgaunamos neužtikrinus, kad tai bus daroma saugiai. Lietuvoje padėtis nėra pati blogiausia.
Klimato kaitos problema
Nepriklausomu prisistatantis Jungtinės Karalystės aplinkosaugos aktyvistas Johnas Ashtonas pirmiausia atkreipė dėmesį, kad dėl skalūnų dujų gavybos vyrauja keista tendencija: jeigu iš gavybos yra naudos, ja paprastai naudosis kiti, o jeigu yra išlaidų – jas padengs bendruomenės. J.Ashtonas įsitikinęs, kad šioje srityje labai ribotai prisiimama atsakomybė, o neatsakytų klausimų apie gavybos poveikį sveikatai, ūkiui ar ekonomikai lieka labai daug. "Kol situacija yra tokia neaiški, investicijos gali būti nukreiptos kitur ir lygiai taip pat bus kuriamos darbo vietos bei užtikrinamas energetinis saugumas", – mano J.Ashtonas.
Žinomas Prancūzijos ūkininkas, antiglobalistas Jose Bove pabrėžė: tai, jog Europoje skalūnų dujų gavyba yra labiau ribota nei JAV, rodo, kad aplinkosaugos ir ekologijos judėjimų, jų asociacijų darbas yra atliktas. Jis pripažino, kad dėl to dabar daugybė įmonių, kurios daro gręžinius ir užsiima su tuo susijusia veikla, gali bankrutuoti. Vis dėlto laikosi kategoriškos nuomonės – skalūnų dujos negali būti laikomos alternatyvia energetika, palankia klimato šilimui stabdyti, nes gavybos procese į aplinką išsiskiria daug metano ir tai turi būti aiškiai pasakyta Jungtinių Tautų viršūnių susitikime klimato klausimais Paryžiuje.
Reikalavimai neaiškūs
Europos ekologijos ir aplinkosaugos aktyvistas Antoine'as Simonas konferencijoje teigė, kad JAV atlikti tyrimai rodo, jog skalūnų dujų išgavimo procesas daro poveikį vandens ir oro kokybei. Jis pripažino, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, kurie parodytų tikrąjį šio proceso poveikį aplinkai.
Pasak A.Simono, daugelyje Europos šalių, taip pat Kanadoje uždraustas vadinamasis hidraulinis žemės plutos skaldymas dujoms išgauti ar laikinai sustabdyta tokia veikla. "Neturima mokslinių įrodymų, leidžiančių saugiai atlikti šiuos veiksmus. Valstybės narės pro pirštus žiūri į neprivalomas rekomendacijas, nėra suderintų, įpareigojančių nuostatų. Nemažai principų, kurie yra pateikti Europos Komisijos parengtose rekomendacijose dėl skalūnų dujų išgavimo, suformuluoti labai netiksliai, o tai kertasi su ES veiklų ir teisės derinimo praktika. Pavyzdžiui, valstybių narių prašoma užtikrinti, kad skaldymas būtų atliekamas imantis reikiamų priemonių, kontroliuojamu būdu. O šios sąvokos suformuluotos miglotai", – teigė ekspertas.
A.Simonas akcentavo, kad tarp ES šalių narių dujų išgavimo reglamentavimo ir priežiūros srityje yra dideli skirtumai. Tą patvirtino ir vėlesni konferencijos pranešėjų iš skirtingų ES valstybių pasakojimai, kokia situacija šiuo atžvilgiu yra jų gyvenamose šalyse.
Skirtinga patirtis
Vokietijos žaliųjų atstovas Andy Gheorghiu pasakojo, kad su skalūnais susijusi teisinė sąranga jo šalyje dar toli gražu nėra išbaigta. "Licencijos gavybai gaunamos, nors aplinkosauginis vertinimas neatliekamas. Nenustatyti minimalūs atstumai nuo gręžinių iki gyvenviečių. Vokietijos valdžia kratosi atsakomybės", – sakė A.Gheorghiu.
Jungtinės Karalystės (JK) atstovas Jake'as White'as teigė, kad jo šalis iš esmės nesilaiko EK rekomendacijų. JK nenustatė minimalių atstumų nuo gręžinių iki gruntinių vandenų ir gyvenviečių, yra priežiūros trūkumų. Be to, J.White'o požiūriu, JK moraliai žengia atgal, nes priimant sprendimus nenoriai leidžia dalyvauti visuomenei.
Ispanijoje kai kuriuose regionuose skalūnų dujų gavyba uždrausta iš dalies arba visai, kai kur paskelbtas moratoriumas, pasakojo šios šalies aktyvistas Martinas-Sosa Rodriguezas. Jo teigimu, Ispanijoje yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vis gilesnių šulinių kasimas tikriausiai prisideda prie žemės drebėjimų, kurie per pastaruosius kelerius metus nusinešė ir žmonių gyvybių, buvo daug sužeistųjų. Tiesa, tų šulinių ir gręžinių yra įvairiausių, susijusių ir su tiesiog vandens poreikiu bei ūkiu.
Lietuvos atstovas Tomas Tomilinas konferencijos dalyviams savo ruožtu papasakojo, kad mūsų šalyje taip pat buvo labai daug neaiškumų ir manipuliacijų skalūnų dujų tema, kol pasirodė nauji teisės aktai dėl žemės gelmių išteklių apsaugos. "Dabar šia tema jau turime pažangią diskusiją. Pas mus yra daugiau pozityvo nei negatyvo", – sakė T.Tomilinas, papasakodamas, kaip "vienas kaimas Lietuvoje sustabdė "Chevron" žygį".
Jo teigimu, iš šios istorijos buvo nemažai pasimokyta, ir dabar, ieškant naujų investuotojų, Vyriausybės teikiami pasiūlymai aktyvistams atrodo pozityvesni. "Aplinkosauginiai dalykai gana gerai sureguliuoti, nors yra neaiškumų dėl procese liekančio vandens valymo. Šiek tiek bandoma išvengti šios sąvokos apibrėžimo, tad labai svarbu, kad viskas būtų labai aiškiai sureguliuota", – teigė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas T.Tomilinas.
Lenkijoje vyksta bet kas
Pesimistiškiausias konferencijoje buvo Ewos Sufin-Jacquemart pasakojimas apie padėtį Lenkijoje. Jos teigimu, Lenkijoje buvo bandoma viską daryti užmerktomis akimis, neteikiant jokių komentarų, ypač iš politikų pusės. Pasak E.Sufin-Jacquemart Lenkijos vyriausybė daro viską, kad būtų galima grįžti prie intensyvios šios srities pramonės, o poveikio aplinkai vertinimas atliekamas retai, nes daugeliu atvejų tai neprivaloma.
"Nevykdoma jokia kontrolė. Lenkija, matyt, pirma pasaulyje įrodė, kad hidraulinis skaldymas nekenkia aplinkai, – ironizavo pranešėja. – Duomenis apie veiklą ir poveikį nurodo patys investuotojai. Pateiktas su angliavandeniliais susijęs naujas įstatymo projektas, kuris norinčioms išgavimu užsiimti įmonėms įjungia žalią šviesą, o visuomenės nuomonės dėl aplinkosaugos dalykų klausti neįpareigoja. Leidimus gręžti išduos kalnakasybos struktūros. Naujas įstatymas yra nukreiptas prieš ES rekomendacijas, o mūsų Užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad jis nepažeidžia rekomendacijų nuostatų", – pasakojo E.Sufin-Jacquemart.
Lūkesčiai nuvylė
EK Aplinkos generalinio direktorato atstovas Karlas Falkenbergas patvirtino, kad EK yra labai susirūpinta dėl padėties Lenkijoje, prabilta dėl pažeidimo procedūros galimo pradėjimo ir valstybės patraukimo į teismą.
Apskritai jis atskleidė, kad ES šalys yra apklausiamos dėl to, kaip įgyvendina EK rekomendacijas, bet kol kas "aiškaus vaizdo dar nematyti". Jo teigimu, penkios valstybės išdavė leidimus žvalgyti skalūnų dujų išteklius, penkios dar planuoja tai padaryti. "Tai dalis vaizdo. Kito šalys neketina veltis į skalūnų reikalus. Visuomenė spaudžia politikus dėl šių klausimų, ji susirūpinusi dėl rizikos", – patikino EK atstovas.
Konferencija organizuota būtent žaliųjų, joje nepasisakė ir savo argumentų nedėstė už skalūnų dujų gavybą pasisakantys atstovai, dėl to pateikiama informacija apie renginį yra vienpusė. Lietuvos mokslininkai yra organizavę savo konferenciją Vilniuje, kurioje buvo pristatoma jų studija šia tema. Tada pateiktos išvados, kad Lietuvai skalūnų dujos yra tiesiog per brangi alternatyva, nors studijoje nenumatyta, kad dujų gavyba keltų išskirtinę grėsmę aplinkai ar žmogui, palyginti su kitais energijos gamybos būdais.
Lietuvos mokslininkai tvirtino – skalūnų dujų bumo nebus. Tą patį konferencijoje sakė ir EK atstovas Briuselyje. "Mano vertinimu, hidraulinis skaldymas netaps revoliucija. Jis šen bei ten vyksta, bet apskritai net ir pramonės įmonės jau laikosi realistiško požiūrio arba yra nusivylusios, nebeturi lūkesčių, kurie sklandė prieš trejus metus. EK yra įvertinusi aplinkybę, kad skalūnų revoliucijos nebus. Svajojome apie pigią energiją, bet atsibudome iš to sapno", – kalbėjo K.Falkenbergas.
Skalūnų dujų gavyba labiausiai pažengusi JAV. Šis dujų išgavimo metodas padarė didelę įtaką šalies ekonomikai. JAV skalūnų dujas eksportuoja.
Lietuvoje skalūnų dujų yra, bet tiksli klodų apimtis nežinoma. Nėra atsakymo, ar šios dujos galėtų tapti pagrindu energetinei nepriklausomybei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [13]
Nuorodos:
[1] https://www.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] https://www.diena.lt/autoriai/ruta-grigolyte
[3] javascript://;
[4] https://www.diena.lt/print/695848
[5] https://www.diena.lt/zymes/skalunai
[6] https://www.diena.lt/zymes/energetika-2
[7] https://www.diena.lt/zymes/ekonomika-2
[8] https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/del-skalunu-duju-nesutariama-visoje-europoje-695848?komentarai
[9] https://www.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/n-maciulis-paliekame-infliacijos-dugna-1201709
[10] https://www.diena.lt/naujienos/verslas/ekonomika/n-maciulis-paliekame-infliacijos-dugna-1201709#comments
[11] https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/d-trumpas-ruosiasi-pertvarkyti-jav-energetikos-rinka-1201599
[12] https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/d-trumpas-paskyre-prekybos-atstova-1201592
[13] https://www.diena.lt/galerijos
[14] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/prie-sakartvelo-ambasados-vilniuje-surengtas-palaikymo-mitingas-1202356
[15] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/lektuvo-avarijos-vietoje-pirmadieni-tesiami-darbai-1202332
[16] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidentas-susitiko-su-kandidatu-i-teisingumo-ministrus-v-kulikausku-1202289
[17] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidentas-susitiko-su-kandidate-i-sveikatos-apsaugos-ministres-m-jakubauskiene-1202262
[18] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/lkl-pusfinalyje-kauno-zalgiris-ir-jonavos-cbet-1202185
[19] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/kretingiskius-dziugino-teatralizuotas-egles-iziebimas-1202125
[20] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/jonavoje-iziebta-kaledu-egle-1202117
[21] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/benediktines-kaune-jau-400-metu-1202113
[22] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/klaipedos-kaledu-egles-iziebimas-1202112
[23] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/jsmitienes-eglutes-iziebimas-1202108