Ramus šių metų ruduo žvejams atnešė staigmenų. Rugsėjį gaudytos palyginti didelės strimelės menkės. Gamtininkus nustebino, kad medžiams dar nenumetus lapų, žvejai jau rinko į tinklus įkliuvusias pavasario žuvimis laikomas stintas.

Rudeninis stintmetis  

Pirmosios didstintės į priekrantės žvejų verslininkų tinklus pakliuvo spalio 10 dieną. Laimikiai buvo vidutiniai.

Stintos telkėsi priekrantėje ties Šventąja ir Melnrage, šiaurinėje marių dalyje dar ir uosto įplaukoje. Žinia apie prasidėjusį stintmetį greitai pasklido. Kopgalyje ir Smiltynėje žvejai mėgėjai nuolat lūkuriuoja stintų. Daugiausiai žuvų meškerėmis sugaunama šviesiuoju paros laiku, vakarėjant. Stintos viliojamos smėlinėmis krevetėmis, kuojos raumens griežinėliais, netgi lašinukais. Sugaunamos nepakankamai subrendusios stintos, kurių žuviena sausoka, stintoms būdingas agurkų  kvapas - silpnas.

Kuršių marių žuvų tyrėjas a.a. dr. Kazys Gaigalas knygoje „Lietuvos žuvininkystė Nemuno deltoje“ mini, kad priekrantėje stintos į būrius pradeda telktis lapkričio viduryje. Jūroje telkimasis priklauso nuo oro sąlygų, vandens temperatūros, netgi audrų šėlsmo. Anksčiau į Kuršių marias stintų būriai patraukdavo po sausio pradžioje, kai marias sukaustydavo ledai.    

Mažėja didelių stintų

Didelės jūrinės stintos sugaunamos kas kart vis rečiau. Pradžioje įkliūva labiau subrendusios į nerštavietes skubančios žuvys.

Kopgalyje tyrimų laikotarpiu sugautos didžiausios stintos siekė apie 25 centimetrus, svoris nuo 100 iki 125 gramų, jų amžius buvo 6–8 metai. Deja, tokių stintų pasitaiko labai retai ir nedaug – vos vienas nuošimtis nuo bendro sugaunamo kiekio.

Vyrauja 15-19 centimetrų ilgio 3-5 metų žuvelės, sveriančios 50-80 gramų.

Didelių stintų sumažėjimas liudija apie išeikvotą ir neatsikūrusia šių trumpaamžių žuvų bandą.

Šiemet stintos gaudomos kartu su jaunomis ar suaugusiomis, bet neįmitusiomis upinėmis plekšnėmis, pavieniais otais, pusiau suaugusiomis ir suaugusios menkėmis, stambiomis (pietryčių Baltijos) strimelėmis ir grundalais rubuiliais.

Iš gėlavandenių klajūnių gaudomos rudeniui būdingos upinės nėgės, pusiau suaugę ir suaugę ešeriukai, nerštui traukiantys jūriniai sykai ir žiobriai.

Mailius traukiasi į jūrą

Didesnis didesnių stintų plaukimo į Kuršių marias srautas būna vasarį ir kovą. Išilgai nerijos ar skersai per marias jos traukia Nemuno žiočių link. Atšilus orams kyla į Miniją, Skirvytę, Gėgę ir Karklę. Nerštas vyksta 2-3 savaites, kovo pabaigoje ir gegužę.

Mokslininkai stebėjo netgi birželį iš neršto grįžtančias žuvis. Tai Kopgalyje tinklais sugaunamos išsekusios, grybelių, opų pažeistos stintos.

Suaugusių žuvims atsitraukus į jūrą, jų keliu iš lėto nešamos didstinčių mailius. Pradžioje laikosi jis laikosi rytinio Kuršių marių kranto (prieš srovę), iki išnešamas į priekrantę ir susitelkia abipus įplaukos. Čia jos šilto vandens smėlio sekliuose laikosi nuo rugpjūčio iki pirmųjų audrų, kuomet atvėsta priekrantės vandenys.

Dideliais būriais šių metų žuvelės sugaunamos ties Kopgaliu, Smiltyne (iki Kiaulės nugaros). Pusiau suaugusios stintos atitolsta nuo kranto, leidžiasi į didesnes nei 25 metrų gelmes. Po trijų metų grįžta jau subrendusi didstintė.