Naujasis Norvegijos draudimo bendrovės "Gjensidige Forsikring" padalinio Baltijos šalyse "Gjensidige Baltic" vadovas Marius Jundulas sako, kad pagrindinis šių metų uždavinys yra kuo greičiau prisijungti pernai įsigytą "PZU Lietuvą", o iki 2018-ųjų bus siekiama pelningos grupės veiklos.

M.Jundulas sako, kad "Gjensidige" tikriausiai svarstytų papildomų įsigijimų galimybę, jei gautų tokių pasiūlymų, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu jų nėra.

M.Jundulas atsakė į BNS klausimus.

– Kokie keliai Jus atvedė į draudimo verslą?

–Patekau į jį gana įdomiai. Baigęs vidurinę mokyklą pasirinkau studijuoti matematiką, kurią visą laiką laikiau ne profesija, o labiau išsilavinimu. Paskutiniuose kursuose turėjome Dariaus Kamuntavičiaus, kuris tuomet dirbo "Lietuvos draudime", aktuarinės matematikos paskaitas, todėl baigę studijas su vienu kolega nuėjome pas jį ir paprasčiausiai pareiškėme - dėstei mums, tai dabar duok ir darbo. Tuomet, berods, man buvo pasiūlyta Vilniaus filiale agento vieta, tačiau tai man nelabai patiko, todėl kurį laiką dirbau buhalterinėje firmoje "Pačiolis", ji ir dabar yra žinoma.

Bet vėliau gyvenimas vistiek taip suvedė, jog tame pačiame Vilniaus filiale atsirado verslo klientų pardavėjo vieta ir aš atėjau į tą bendrovę ("Lietuvos draudimą - BNS). Taigi, draudime pradėjau veiklą nuo priešakinės linijos - pardavimų. Ir nors studijuodamas tikrai galvojau, kad pardavimai skirti ne man, tačiau dabar jau suvokiu, kad jie apima beveik viską - tam tikra pasme pardavinėji savo įdėjas, savo mintis, visus kitus dalykus.O ir būnant pardavėju mane kažkaip labai traukė tokios specialios ir specifinės rūšys, ne tiek tos, kuriose tuomet buvo galima daugiausiai uždirbti, bet kuriose buvo įdomu - bendroji civilinė atsakomybė, laidavimo, krovinių draudimas. Tai sferos, kuriose reikia labai daug gilintis, reikia daug kompetencijos, tačiau kiekvieną kartą galima rasti kažką naujo. Daug tokių, tuomet pirmą kartą išduotų draudimo polisų ėjo per mano rankas.

D.Kamuntavičius vėliau išėjo kurti "Sampo" draudimo verslo Lietuvoje (jį vėliau įsigijo "If" - BNS), tačiau dalis jo įdėjų mane lydėjo iki šiol. Sakyčiau, D.Kamuntavičius man yra vienas autoritetų draudime, o "Lietuvos draudimą" galima vadinti talentų kalve. Tuo metu kai aš prie jo prisijungiau, tai dar buvo valstybinė draudimo įstaiga, kuri tik po metų tapo akcine bendrove. Tuo metu ji valdė gal 80 proc. rinkos, buvo tik "Lietuvos draudimas" ir "Drauda" (vėliau persivadino į "Ergo").

– Prie "PZU Lietuvos" komandos prisijungėte 2006-aisiais, kai tapote verslo plėtros vadovu. Kas lėme tokį sprendimą?

– Pagrindinė priežastis, kodėl tuomet keičiau darbą ir kuo mane patraukė ši organizacija ("PZU Lietuva - BNS), jog čia buvo galimybė dirbti ir kartu su komanda, ir įnešti svarbų savo indėlį. Atėjus į PZU pirmas svarbus projektas buvo brokerių kanalo centralizavimas, kas davė ir didelį teigiamą finansinį efektą, ir buvo teigiamai įvertinta pačių brokerių. Atsispirdamas nuo šio pagrindo dirbau toliau.

– 2009 metais tapote "PZULietuvos gyvybės draudimo" direktoriumu, jau po metų - "PZU Lietuvos" vadovu. Panašu, karjera klostėsi sėkmingai?

– Iš tiesų, galima sakyti, kad tas judėjimas PZU grupėje man buvo pakankamai didelis, juokdavausi, kad kiekvieną rudenį gaunu po naują didelį projektą. Po brokerių centralizavimo sekė gyvybės ir ne gyvybės veiklų sujungimas į vieną grupę, siekiant turėti sinerginių efektų - tas tikrai labai pavyko. Trečias projektas, kuriuo galiu didžiuotis, buvo plėtra į Latviją ir Estiją, kur labai sėkmingai įsikūrėme. Gaila, kad čia nespėjome įsibėgėti, planus sujaukė PZU sprendimas pirkti RSA grupės draudimo verslą Baltijos šalyse.