Pirmadienio popietę į LRT Didžiąją studiją susirinko sporto pasaulio legendos ir muzikantai, kūrę dainas sportui.

„Mano tėtis – lengvosios atletikos treneris, todėl pasakyti, kada jis mane pirmą kartą atsivedė į maniežą, negaliu, bet varžybose dalyvavau iki 15 metų“, – pasakojo Deivis. Nenuostabu, kad ir dabar vyras – didelis lengvosios atletikos gerbėjas. „Visada juos palaikiau ir palaikysi. Šią dainą ir parašiau lengvaatlečiams“, – tikino dainininkas, scenoje pasirodęs su kūriniu „Citus Altus Fortis“.

Didžiojoje LRT studijoje apsilankė ir olimpinė čempionė, Lietuvos olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „Pirmojo olimpinio medalio negalima pamiršti nei tam, kuris laimėjo, nei tiems, kurie tai stebėjo“, – tikina moteris, prisimindama 1992 m olimpines žaidynes.

Sportininkės žodžiais, į sportą ji pateko visiškai atsitiktinai, čia atvedė brolis. „Nuo tada kiekvienas įveiktas laiptelis teikė begalinį malonumą“, – neslepia D. Gudzinevičiūtė.

2000 m. laimėjusi olimpinį medalį, pašnekovė tikina, jog bet kuris sportininkas pasakys, kad didysis jo laimėjimas palieka neišdildomą įspūdį. Moteris pasidžiaugė, kad LRT kanalais galima aptikti daugiau sporto transliacijų, nei komercinėse televizijose. Vis dėlto pripažino, kad per radiją klausyti sporto jai – sunku, mat norisi matyti.

Scenoje su gerai žinomu kūriniu „Trys milijonai“ pasirodė Edgaras Lubys bei Česlovas Gabalis. „Galiu tik pasigirti, kad Marijonas sakė, jog aš labai prisidėjau prie šios dainos išpopuliarinimo“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.

Dar vienas nuo sporto neatsiejamas asmuo – Ramūnas Vyšniauskas.

„Net ir važiuodamas čia klausiau radijo, o tiek namuose, tiek darbe per televizorių visada žiūriu LRT televiziją“, – tikino sunkiaatletis.  Studijoje vyras ne tik papasakojo apie savo sporto patirtis, bet ir metė iššūkį vienam iš projekto vedėjų.

„Girdėjau, kad Andrius Tapinas norėjo išmokti kelti štangą, tai sakau, gal pamėginkim ir jis užsikabins“, – pokštavo žinomas vyras. 

Kitas studijos svečias – gyvoji legenda, sporto žurnalistas Vidas Mačiulis. „Konarskio g. 49 – tikrai antrieji mano namai“, – sakė žinomas žurnalistas, šį darbą dirbantis nuo 1968 metų.  „Mano, radijo žurnalisto, darbas prasidėjo nuo tada, kai buvau penktokas“, – prisiminė jis. V. Mačiulio žodžiais, penktoje klasėje jis pirmą kartą išvydo kilnojamąją radijo stotį. „Nuo tada žinojau visų radijo diktorių pavardes, tai buvo mano pirmoji meilė“, – prisiminė jis.

1018 laidų „Krepšinio pasaulyje“ sukūręs žurnalistas tikina, jei ne radijas, nebūtų tuo, kuo šiandien yra. V. Mačiulis taip pat pasidžiaugė tuo, jog dabar televizija ir visa žiniasklaida – laisva: „Anksčiau reikėdavo sakyti konkrečius žodžius ir žiūrėti į konkrečią lemputę, o dabar galiu žiūrėti, kur noriu, kalbėti, ką noriu“.

Krepšinio rinktinės simboliu laikomas masažuotojas Juozas Petkevičius neslėpė džiaugsmo, kad buvo pakviestas į radijo devyniasdešimtmečiui skirtą renginį. „Dar būdamas vaiku stačiau stulpus ir vedžiau radiją. Pirmą, ką išgirdau per radiją,  – Virgilijaus Noreikos dainą. Vėliau girdėdavau krepšinio transliacijas, 22.50 val. būdavo sporto žinios, paklausydavau ir eidavau miegoti“, – prisiminė vyras.

Jis tikino, visada norėjęs būti krepšininku, tačiau jo nepriėmė, vis dėlto vyras rado, kaip prisidėti prie šios sporto šakos. „Dalyvausiu jau 8 olimpiadoje. Įsimintiniausia, aišku, Barselona, liūdniausia – Atėnų olimpiada, ten turėjome būti pirmi, bet likome ketvirti“, – tikino jau su 25 treneriais dirbęs masažuotojas. 

Be sporto legendų visi susirinkusieji galėjo paklausyti ir grupės „Rondo“ dainos „Žalgiris“, Liepos Mondeikaitės su kūriniu „Nepasiduok“, EGO perdainuotos grupės „Bavarija“ dainos „Dabar arba niekada“, „Žalvarinio“ su kūriniu „Skridom bėgom“ ir kitų sporto pasauliui skirtų kūrinių. 

Muzikinis projektas „90 dainų – 90 legendų“ – kiekvieną šeštadienį 21 val. per LRT televiziją.