Tačiau reformai, anot jo, labiausiai trukdo permainų nenorintys „miegantys“ policininkai.

Randa miegančius darbe

„Dirbdavo vienas policijos ekipažas ir du budėtojai iki 2005-ųjų – net trys policijos komisariate. Jei turi sulaikytąjį, teisingai, dirba, saugo. Jei neturi, miega, ilsisi, viskas tvarkoje. Kas pasakyta dabar: šitie du eina į gatvę, patruliuoja gatvėje du ekipažai. Jei atsivežate sulaikytąjį, tada ir pabūkite, bet kai neturite, ką veikti, draudžiama sėdėti policijos komisariate. Ir net nė vieno nėra – mums nereikalingi miegantys policininkai“, – Seime atsakydamas į Darbo partijos atstovų klausimus apie vykdomą policijos reformą ketvirtadienį kalbėjo komisaras.

Pasak jo, nemažai daliai pareigūnų nepatiko, kad nuo pernai lapkričio panaikintas 24 valandų budėjimas. Nepasitenkinimas, policijos vadovo nuomone, kilo ir todėl, kad dalis policininkų turi antrąjį oficialų ar neoficialų darbą, tad yra suinteresuoti po ilgesnių budėjimų turėti daugiau laisvo laiko.

„Apie 800 pareigūnų oficialiai turi kitą darbą. Jei jis turi du darbus, dviejuose darbuose normaliai dirbti neįmanoma. Privačiam darbe tu neužsidirbsi, jei nedirbsi (...), jam reikia pailsėti, jis ilsisi darbe policijoje. Tad ar mums reikalingi tokie pareigūnai? Natūralu, kad ne“, – kalbėjo policijos vadovas.

„Mes nuolat randame miegančių (pareigūnų). Mes galime iš jų ginklus atimti. Juos kažkada nušaus, kažkada užmuš. Taip negali būti. Ir tai sukėlė didžiulį nepasitenkinimą“, – pridūrė L.Pernavas.

„Darbiečių“ priekaištai – dėl per mažo viešumo

„Matome, kad tą reformą vykdant, matyt, buvo padaryta klaida, kad nebuvo pasišnekėta su savivaldybių atstovais, su seniūnais, su visuomene, kaip ji turėtų įsivaizduoti tuos policininkus gatvėse“, – žurnalistams po susitikimo su komisaru kalbėjo „darbiečių“ seniūnas Kęstutis Daukšys.

Anot jo, policijos pertvarka „turėtų būti suprantama“ ne tik jos organizatoriams, policijos atstovams, bet ir visuomenei.

Jis ir kiti „darbiečiai“ turėjo priekaištų komisarui dėl naikinamų apylinkės inspektorių pareigybių – jie esą geriausiai išmano kriminogeninę ir socialinę situaciją regionuose, taip pat dėl sprendimų uždaryti areštines, dėl neveikiančių blaivyklų.

Atsakydamas į parlamentarų pastabas, L.Pernavas pripažino, kad rengiant permainas į darbo grupę galėjo būti pakviesti ir savivaldybių, seniūnijų atstovai, tačiau pabrėžė, jog pirmą kartą priimant svarbius sprendimus konsultuotasi su policijos profesinių sąjungų atstovais.

Jis taip pat sutiko, kad, pavyzdžiui, apylinkių inspektoriai galėtų likti nors ir kiekvienoje seniūnijoje, tačiau jiems išlaikyti nėra lėšų. Taip pat jis sakė visiškai pritariantis, jog blaivyklos savivaldybėse būtų atgaivintos, nes išblaivinimo paslaugas dabar teikiamos areštinėse. Dalis asmenų per metus nakvoja jose po keliasdešimt kartų, o policija sulaikytiesiems negali suteikti būtinos medicinos pagalbos, neišvengiama ir mirčių.