Rio de Žaneiro olimpiados dalyvė A. Palšytė uždaroje „Speedway“ lenktynių trasoje vairavo tris iš keturių pretendentų į metų sportinio automobilio titulą: „Porsche Boxster S“, „Volvo S60“ ir „Peugeot 308 GTi“. Kiek vėliau profesionaliai sportininkei teks sėsti ir prie „Ford Focus RS“ vairo.

Moteris pripažino labai nudžiugusi, kai sulaukė žurnalo „TopGear Lietuva“ redakcijos kvietimo dalyvauti geriausio sportinio automobilio rinkimuose: „Taip jau sutapo, kad šiuo metu dairausi naujo automobilio, tad išbandyti naujausius sportiškus modelius buvo išties smagu.“

Apie kiekvieną pretendentą lengvaatletė turėjo susidariusi išankstinę nuomonę, tačiau pravažiavus kelis greitus ratus, kai kurie stereotipai žlugo ir mintis teko rikiuoti iš naujo.

Komisijos narė pasidalijo savo įspūdžiais:

„Porsche Boxster“. Taip, tai vienas iš tų automobilių, kurie topteli galvoje vos prakalbus apie sportinio tipo mašinas. Nors anksčiau neturėjau galimybės išbandyti šio ar kito „Porsche“ modelio, vis vien įsivaizdavau, koks jausmas turėtų užplūsti jį vairuojant. Maniau, kad jis sportiškiausio automobilio rinkimuose neturės sau lygių. Pirmąjį įspūdį kuria išorė. Mums, moterims, dažnai svarbu, kaip tam tikri daiktai atrodo. Todėl mane „Porsche“ pirmiausia patraukia eksterjero ypatybėmis. Ryškus, dailių formų, įdomių akcentų kupinas automobilis. Tai – tarsi žaisliukas, kuriuo galėtum puikuotis prieš draugus. Esu aukšta, todėl antrasis akcentas, kuris paliko naujų potyrių – automobilio žemumas. Esu įpratusi važinėti ir į aplinką žvelgti iš aukštesnio taško, tad vien atsisėsti į šį automobilį buvo itin neįprasta.

Nepaisant to, sėdėdama viduje jaučiausi įsitaisiusi itin patogiai. Sportinio tipo sėdynės, diržai, vairas ir kitos detalės buvo puikiai ir patogiai išdėstytos. Pakeliamas stogas taip pat prideda žavesio šiam automobiliui. Atviras stogas – tai ne atviri langai. Papildomas oro švilpimas, variklio gausmas ir padangų slydimo garsas buvo išties įspūdingi. Kalbant apie vairavimo subtilybes, jaučiausi pakankamai saugiai ir stabiliai važiuodama trasa, nors automobilio aukštis ir kelio matymas man nebuvo įprastas. Žinant, kad tai tikrai galingas modelis, buvo kiek baisu išbandyti visas greičio ir manevringumo galimybes. Apibendrinant galima sakyti, kad „Porsche“ – smagi ir gana ekstremali patirtis, tačiau sunkiai įsivaizduoju save važiuojančią šiuo automobiliu į treniruotes ar miesto gatvėmis. Šis sportiškas automobilis labiau tinkamas lėkti iš vieno miesto į kitą ar smagiai pasivaržyti lenktynių trasose.

„Volvo S60 Polestar“. Šio modelio tikrai nesitikėjau išvysti rinkimuose. Tiek išoriškai, tiek mano vaizduotėje „Volvo“ iki šiol nebuvo niekaip susijęs su sportiškais automobiliais. Galvodama apie „Volvo“ įsivaizduoju saugią, patogią ir šeimynišką keliavimo priemonę, kuri galėtų pretenduoti į metų jaunos šeimos ar metų visuomenės automobilio titulą. Nepaisant to, kad tai buvo galingiausias iš trijų bandytų automobilių, šis man nepasirodė toks „agresyvus“ ir egzotiškas. Išoriškai patrauklus ir tvarkingas, viduje itin dailus ir patogus.

Esu turėjusi galimybę važiuoti „Volvo XC60“ ir „Volvo XC90“, todėl pirmą kartą įsėdusi į S60 prisiminiau ankstesnes patirtis. Važiavimas šiuo automobiliu teikia malonumą, jaučiausi itin saugi. Išbandyti visų jo sportiškų galimybių neleido šiek tiek ribotas manevringumas (palyginti su kitais pretendentais), nes automobilis išsiskyrė dydžiu ir svoriu. Taip pat šiek tiek ribojo kartodromo trasa, kuri šiam rinkimų dalyviui, mano nuomone, buvo kiek per maža, per stačiais posūkiais ir siauroka. Taigi, važiavimas teikė malonumą, puikiai įsivaizdavau save važinėjančią šiuo automobiliu kasdien.

„Peugeot 308 GTI“. Mane labiausiai nustebinęs automobilis. Turėjau galimybę šį „Peugeot“ pasiimti iš „Auto Vici“ salono ir nuvykti iki kartodromo. Dėl to turėjau galimybę išbandyti jį ne tik kartodromo trasoje, bet ir labiau įprastoje aplinkoje. Vizualiai niekuo ryškiai neišsiskiriantis iš kitų kasdienių transporto priemonių (kas, mano nuomone, yra jo pranašumas, nes neprovokuoja kelių erelių pradėti miesto lenktynes) savo vidinėmis savybėmis mane maloniai nustebino. Sėdynės – sportiškos ir patogios, prietaisų skydas, apšvietimas ir „Sport“ režimas sukuria sportiško automobilio įspūdį. Jis puikiai pritaikytas kasdien važinėti tiek didmiesčiuose, tiek tarpmiestiniuose keliuose ar lenktynių trasose.

Minėtas sportinis režimas pakeičia apšvietimo spalvą, įjungia keletą papildomų informacinių rodmenų (kaip „power“, „boost“ ir kt.), padaro vairavimą dinamiškesnį ir smagesnį, taip pat pasikeičia variklio garsas. Šis automobilis gan lengvas, pakankamai aukštas, manevringas, lengvai valdomas ir „pajaučiamas“. Jis išsiskyrė tuo, kad vienintelis iš testuotų modelių buvo su mechanine pavarų dėže. Šiuo automobiliu įsivaizduočiau save tiek saugiai keliaujančią į treniruotes ar iš jų, tiek laisvalaikį leidžiančią lenktynių trasose. Apibendrindama galėčiau pasakyti, kad „Peugeot“ tikrai smagus, sportiškas, dinamiškas, dailus, lengvai valdomas. Nors iš išorės atrodo apgaulingai ramus, viduje yra tikras „žvėriukas“.