Molėtų rajono savivaldybė potencialiems rangovams nurodo, kad centrinė aikštė, esanti šalia kultūros namų, kultūros centro, pašto bei teismo pastatų, turės būti pritaikyta pėstiesiems, dviratininkams, neįgaliesiems, efektyviai išnaudotos erdvės automobiliams statyti.

Centriniame viešųjų pirkimų portale pateiktose sąlygose nurodoma, kad būtent tam turėtų būti teikiama pirmenybė planuojant aikštės dangą, suolelius, šiukšliadėžes, dviračių stovus ir kitus mažosios architektūros elementus, apšvietimą, filmavimo kameras. Būsimieji rangovai turės numatyti ir šiuolaikines skulptūras, o jas projektuoti išlaikyti vientisą architektūros stilistiką su kitomis aikštės detalėmis.

Taip pat prašoma atsižvelgti į tai, kad aikštėje būtų patogų organizuoti įvairius renginius. Bus siekiama išsaugoti ir aikštėje esančius vertingus medžius.

Vienas svarbesnių reikalavimų – numatyti aikštėje vietą memorialui žuvusiesiems už Lietuvos laisvę, o prieš tai iškelti šiuo metu čia esančius paminklinius akmenis, skirtus laisvės kovotojų atminimui.

Kaip BNS sakė Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Jauneika, dar nėra aišku, koks paminklas geriausiai įamžintų partizanų atminimą. Savivaldybė artimiausiu metu paskelbs aikštės projektavimo konkursą ir tik baigus projektą bus laukiama meninių idėjų.

Molėtų apylinkėse pokaryje aktyviai veikė rezistencinis pasipriešinimas. Meras Stasys Žvinys primena, kad iš Molėtų krašto kilęs vienas paskutinių nužudytų Lietuvos partizanų Antanas Kraujelis-Siaubūnas. Jis nušautas 1965-aisiais.

„Žiūrime ne į tai, ar jie buvo žymūs, ar ne, bet pasipriešinimas išties buvo, tie žmonės yra verti dėmesio. Tai nereiškia, kad statysime kokius nors obeliskus, tiesiog tai bus kuklus atminimo įamžinimas, atiduota pagarba žmonėms, kurie paaukojo savo gyvenimą už laisvę“, – BNS sakė meras.