Nors atskirų dinozaurų eros plunksnų gintare jau buvo rasta ir anksčiau, o plunksnuotų dinozaurų įrodymai išlikę fosiliniuose atspauduose, tai – pirmas kartas, kai mokslininkams pavyko tiesiogiai susieti gerai išlikusia plunksnas su dinozauru, ir taip geriau suprasti dinozaurų plunksnų vystymąsi ir struktūrą.

Iškalbinga uodega

Pusiau skaidrus Kreidos periodo gintaro, forma ir dydžiu primenančio džiovintą abrikosą, pavyzdyje užfiksuotas vienas iš ankstyviausių skraidančių paukščių ir dinozaurų plunksnų diferencijavimosi momentų.

Gintaro gabaliuke yra 3 cm ilgio atauga, padengta švelniomis, riešuto rudumo plunksnomis, su pilkšvu ar baltu povilniu.

L. Xing nuotr.

KT skenais ir mikroskopine bandinio analize aptikti 8 slanksteliai iš vidurio ar galo ilgos, plonos uodegos, kurią galėjo sudaryti daugiau nei 25 slanksteliai.

L. Xing nuotr.

„Jei kada ruošėte kalakutą, kaulinę uodegos ataugą tikriausiai esate matę“, – sako tyrimo bendraautorius Ryanas McKellaras, kuruojantis bestuburių paleontologiją Karališkajame Saskačevano muziejuje Kanadoje.

Royal Saskatchewan Museum nuotr.

Jei tokio tipo plunksnos dengė visą dinozauro uodegą, jis „veikiausiai nebūtų galėjęs skraidyti“. Tokios plunksnos galėjo atlikti signalinę ar termoreguliacinę funkciją.

Šių metų birželį tos pačios tyrėjų komandos pranešime teigiama, kad Kreidos eros paukščių sparnai, gintare išlikusios plunksnos stulbinamai primena dabartines skraidančių paukščių plunksnas.

Šiame tyrime daroma išvada, kad jei tokio tipo plunksnos dengė visą dinozauro uodegą, jis „veikiausiai nebūtų galėjęs skraidyti“. Tokios plunksnos galėjo atlikti signalinę ar termoreguliacinę funkciją, sako R. McKellaras.

Silpnai išvystytos uodegos plunksnos rodo, kad šis Kreidos periodo uodegos savininkas stovėjo arčiau terapodų dinozaurų evoliucinio medžio šaknų.