Lietuvos stambiųjų plėšrūnų populiacijų dydis ir paplitimas vertinamas kasmet pagal metodiką, kai ieškoma gyvūnų pėdsakų sniege. 2016 m. apskaita nevykdyta, nes sniego, pasibaigus 2015-2016 m. vilkų medžioklės sezonui, nebuvo. Žiema ir šiemet iškrėtė pokštą – maždaug penktadalyje šalies teritorijos nebuvo tinkamos sniego dangos. Be to, Valstybinės miškų tarnybos specialistai apibendrindami duomenis nustatė nemažai metodinių trūkumų. Todėl pagal šiuos duomenis nėra objektyvios galimybės nustatyti, kiek vilkų ir lūšių gyvena Lietuvos miškuose.

„Pagal šiuo metu taikomą metodiką vilkų ir lūšių populiacijos apskaita tiesiogiai priklauso nuo oro sąlygų. Ir būtent jos pastaruosius dvejus metus lemia, kad negalime nustatyti Lietuvoje gyvenančių plėšrūnų – vilkų ir lūšių – skaičiaus. Tai nėra vien formali procedūra. Kai nežinome, kiek yra šių žvėrių, negalime įvertinti, ar taikomos populiacijų apsaugos ir valdymo priemonės yra tinkamos. Šią situaciją reikia spręsti nedelsiant“, – sako aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Pasak nevyriausybinės organizacijos „Baltijos vilkas“ atstovų, vertinant vilkų ir lūšių populiacijų būklę, svarbus ne tik skaičius, bet ir paplitimas bei socialinė struktūra. Apskaitoje miškininkų surinkti duomenys rodo, kad tiek vilkų, tiek lūšių paplitimas išlieka stabilus arba nežymiai auga.

Atsižvelgiant į šiltėjantį klimatą ir būtinybę tobulinti apskaitos metodiką, Aplinkos ministerija gegužės mėnesį organizuos suinteresuotų institucijų, organizacijų ir ekspertų seminarą. Kviečiame socialinius partnerius prisijungti prie Aplinkos ministerijoje kuriamos darbo grupės, kuri pasiūlys, kaip tobulinti vilkų ir lūšių populiacijų Lietuvoje apskaitą.