Naujos Nacionalinės energetikos strategijos projekte nurodoma, kad dujos iki 2050 metų bus pereinamasis kuras, suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas turėtų tiekti dujas Baltijos šalims, Lenkijai ir Ukrainai, o elektros tinklų sinchronizavimo projektas išskiriamas kaip vienas svarbiausių.

Tuo metu apie branduolinės energijos plėtrą Lietuvoje strategijoje nieko neminima.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia tikintis, kad Vyriausybė strategija suderins ir patvirtins rugpjūtį, kad Seimas galėtų ją priimti rudens sesijoje.

Elektrą Lietuva gamins pati

Apie 70 proc. elektros dabar importuojanti Lietuva, Energetikos ministerijos nuomone, ateityje turėtų visą ją pasigaminti. Strategijoje numatoma, kad 2020 metais elektros gamyba šalyje turi sudaryti 35 proc. poreikio, 2030 metais - 70 proc., o 2050 metais - 100 proc.

„Išlieka pigaus elektros importo ir vietinės elektros gamybos užtikrinimo dilema, dabar turime jungtis, tačiau žiūrint į perspektyvą, Lietuva turi turėti savo gamybą, negalime tenkintis tuo, kad esame čempionai pagal importą“, - pristatydamas strategiją, trečiadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

Keliamas tikslas, kad 2020 metais atsinaujinantys energijos šaltiniai pagamins 30 proc., 2030 metais - 45 proc., o 2050 metais - 100 proc. elektros energijos.

Anot ministro, bus siekiama, jog elektros kainos būtų ne didesnės nei aplinkinėse valstybėse. Pasak jo, tam tikrais

Ž. Vaičiūnas teigia, kad branduolinė energija Lietuvoje politiškai neturi perspektyvų.

„Mes sekame pasaulines tendencijas, kryptis aiški - pingančios atsinaujinančios technologijos, todėl pirmiausiai vidaus gamybą matome iš atsinaujinančių, galbūt papildomai efektyvios kogeneracijos būdu iš dujų. Šis klausimas politinis ir ši Vyriausybė pasakė, kad nemato perspektyvų branduolinės energijos“, - tikino ministras.

Be to, siekiant Baltijos valstybių tinklus sinchronizuoti su Vakarų Europa, ne vėliau kaip 2019 metais turi būti atliktas Lietuvos, Latvijos ir Estijos izoliuoto darbo bandymas, kai visą elektrą šalys pasigamins pačios. Be to, Baltijos valstybėse iki 2025 metų turi būti pastatyta 200 megavatų galios jėgainė, nes kitu atveju šalyse pritrūks patikimo rezervo.

Ž. Vaičiūas teigia, kad trūkstamą rezervą galėtų kompensuoti penktasis Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatas.

„Viena vertus, tai yra pakankamai geras instrumentas dėl sisteminių paslaugų, kita vertus, tai yra labai geras instrumentas balansuojant atsinaujinančią energetiką, todėl projektas turi būti iki sinchronizavimo įgyvendinamas“, - teigia ministras.

Prioritetas - atsinaujinančiai energijai

Strategijos projekte nurodoma, kad atsinaujinanti energija taps pagrindine visuose sektoriuose: elektros, šilumos, vėsumos ir transporto. Siekiama, kad 2020 metais galutiniame energijos suvartojimo balanse AEI dalis siektų 30 proc., 2030 metais - 45 proc., o 2050 metais - 80 proc.

„Tie tikslai 80 proc. yra pamatuoti ir nėra paslėptos vilties dėl kokios nors technologijos, apie kurią šiai dienai nekalbama“, - tikino Ž. Vaičiūnas.

AEI 2050 metais turėtų pagaminti visą šilumos energiją, o transporte žaliosios energijos dalis turėtų siekti 50 proc. Anot ministerijos, Lietuva ir toliau rems atsinaujinančius energijos šaltinius, kol jie galės konkuruoti rinkoje. Ž. Vaičiūnas tikina, kad šiuo metu derinama paramos schema su Europos Komisija. Planuojama, kad jėgainės gaus ne fiksuotą 12 metų elektros gamybos tarifą kaip iki šiol, o priedą prie elektros rinkos kainos.

„Kalbame apie priedą apie rinkos kainos ir iš esmės kažkokio dviračio išradinėti nereikės, Europoje pakankamai daug suderinta paramos schemų. Pradėjome pokalbius su Europos Komisija, kad galėtume kuo greičiau suderinti tokį paramos modelį“, - teigė ministras.

Ministerijos teigimu, iki 2020 metų vėjo elektrinėms bus skirta papildoma 250 megavatų galios kvota, ši energijos rūšis taps pagrindine Lietuvoje.

„Nors AEI technologijos nuolat tobulėja, o įrangos kaina mažėja, iš AEI pagaminta energija šiuo metu dar negali konkuruoti rinkoje. Todėl energijos iš AEI gamyba yra remiama, ir tai bus tęsiama iki šaliai ekonomiškai ir techniškai priimtinos AEI plėtros ribos bei iki kol energijos iš AEI gamyba pasieks rinkos kainą“, - teigiama projekte.

Didinant atsinaujinančios energijos gamybą, bus mažinama Lietuvos priklausomybė nuo energijos importo, mažinama aplinkos tarša. Tačiau ministerija teigia, kad plečiant AEI gamybą, turės būti užtikrinta energijos balansavimo ir rezervo plėtra.

Be to, prognozuojama, kad 2020 metais 34 tūkst. vartotojų elektrą gamins savo reikmėms, o 2030 metais tokių vartotojų bus ne mažiau kaip 500 tūkst.

Anot Ž. Vaičiūno, vienas būdų, kaip skatinti vartotojus gaminti elektros energiją patiems, suteikti galimybę jiems jėgaines pirkti išsimokėtinai, o ne pirmiausiai sukaupti tam tikrą sumą įrangai įsigyti.

„Nuo 2018 metų sausio mėnesio veiktų nauja gaminančio vartotojo schema, kad būtų paprastos procedūros, nereikėtų gaišti laiko, automatinis vartotojo pajungimas sistemą ir lengvesnė atsiperkamumo sistema. Paversti tai papildomu priedu, kaip abonentiniu mokesčiu“, - teigia ministras.

Dujos - pereinamasis kuras

Energetikos ministerija į gamtines dujas žvelgia kaip į pereinamąjį kurą iki 2050 metų, kai ekonomika turėtų pereiti prie švaresnių energijos rūšių. Tačiau planuojama, kad dujų vartojimas ilgalaikėje perspektyvoje išliks stabilus.

„Strategijoje keliamas tikslas iki 2050 metų eliminuoti iškastinio kuro vartojimą energijos gamyboje, o gamtinių dujų vartojimo lygmuo pramonėje, transporto sektoriuje ir namų ūkiuose priklausys nuo gamtinių dujų, kaip energijos ištekliaus, konkurencingumo. Numatoma, kad dujų sunaudojimas pramonėje ir transporto sektoriuje iš dalies amortizuos gamtinių dujų vartojimo mažėjimą energijos gamyboje ir esamas gamtinių dujų vartojimo lygis ilgalaikėje perspektyvoje išliks stabilus“, - rašoma strategijoje.

Pripažįstama, kad dujų infrastruktūros išlaikymas Lietuvoje yra „sąlyginai brangus“, tad tikimasi, kad jis sumažės, išpirkus SGD terminalą. Be to, planuojama, kad 2021 metais pradėjus veikti dujų jungčiai su Lenkija, Lietuva dujas per terminalą eksportuos į Lenkiją ir Ukrainą. Anot ministerijos, tokiu būdu sumažės Lietuvos vartotojams tenkanti terminalo sąnaudų dalis.

Anot Ž. Vaičiūno, nors pačioje strategijoje nekalbama apie SGD terminalą kaip regioninį, to siekiama. Visgi, jeigu su Estija susitarti nepavyktų, terminalas vis vien būtų išperkamas.

„Iš esmės suprantame aiškiai, kad jeigu ir nepavyktų pasiekti sutarimo, matome logišką pagrindą kalbėti apie šio terminalo išpirkimą, mūsų nacionaliniam saugumui, bet de facto ir regioniniam tiekimo saugumui“, - sakė Ž. Vaičiūnas.