Kolekcijos istorija

Į Lietuvą atgabenta per 100 darbų: banko sukaupta šio laikotarpio dailininkų kūrinių kolekcija yra didžiausia ir vientisiausia visoje Čekijos Respublikoje.

Pirmoji taupomoji kasa (šiandien – bankas "Česka spožitelna") dabartinės Čekijos ir Moravijos teritorijoje pastatyta 1825 m. Viena priežasčių įsteigti tokią instituciją buvo įsitikinimas, kad pagerės gyvenimas tiek paprastiems žmonėms, tiek verslininkams. Gyventojai buvo mokomi taupyti, kaupti pinigus senatvei, planuoti finansus ir numatyti savo išlaidas. Šis iš pažiūros paprastas motyvas tuo metu buvo beveik revoliucinis ir ypač sėkmingas. Vis dėlto bankas rūpinosi ne tik pinigais: 50 metų veiklos proga Prahos centre pastatė Rudolfinumą – pastatą, kuriame įrengta koncertų salė ir meno galerija. Šiandien Rudolfinumas yra vienas reikšmingiausių neorenesanso stiliaus architektūros paminklų Prahoje.

Įvairiuose šalies regionuose įsikūrę banko filialai pirko vietinių menininkų kūrinius, rėmė jaunuosius muzikus ir taip formavo, ugdė visuomenės skonį, skatino domėtis kultūra. Bankas pirkdavo dailininkų darbus, nes žmonės juos pažinojo, o šie tapė tai, kas domino visus. Sukurti paveikslai dabar reikšmingi ne tik kaip meno kūriniai, bet ir kaip šalies kultūros istorijos artefaktai.

Stiprioji pusė – peizažas

Parodoje pristatomi ir tokių žymių čekų dailininkų, kaip Jóža Uprka, Ludekas Maroldas, Františekas Ženišekas, darbai. Dominuojanti tema – kraštovaizdis. Šis žanras minimu metu buvo populiarus ne tik Čekijoje, bet ir visoje Europoje. Prahos dailės akademijos absolventų Adolfo Kosareko, Hugo Ulliko ir Antonino Waldhauserio darbai yra labai aukštos meninės vertės. Antonino Chittussi kūrybai didelę įtaką padarė impresionistų mokyklos atstovai (Theodore’as Rousseau, Charles-Francois Daubigny, Camille’is Corot).

1887 m. į Prahos dailės akademiją dėstyti buvo pakviestas žymus čekų peizažistas, profesorius Julius Marakas. Dvylika metų veikusi J.Marako studija išaugino itin stiprią šio žanro tapytojų kartą. "Česka spožitelna" kolekcijoje saugomi J.Marako mokinių Ferdinando Engelmüllerio, Otakaro Lebedos, Jano Honsos, Jaroslavo Panuškos, Oto Bubeničeko, Aloiso Kalvodos, Františeko Kavano, Karlo Langerio, Stanislavo Loleko, Františeko Pečinkos ir Josefo Ullmanno darbai. Į studijos plenerus atvykdavo ir Antoninas Hudečekas.

Visuomenėje buvo populiarūs Karlo Liebschero ir Vaclavo Jansos darbai, dar atstovaujantys konservatyviajai kraštovaizdžio tapybos srovei. Šalia stiprios tradicinės mokyklos, kuriai vadovavo Antoninas Slavičekas, kūrėsi naujoji karta, paveikta impresionizmo ir postimpresionizmo. Charakteringiausios impresionizmo savybės ryškiausiai atsispindėjo Ludviko Kubos, Františeko Cinos Jelineko, Gustavo Poršo kūryboje.

Žymių Čekijos dailininkų, tokių kaip Emilis Arturas Pittermannas-Longenas, Vaclavas Špala, Jindrichas Prucha, Janas Trampotas ir Otakaras Nejedly, darbuose jau įžvelgiame ir naujų krypčių – ekspresionizmo, kubizmo, taip pat ir Paulio Cézanne’o įtaką. Saviti Vlastimilo Rados ir Karlo Holano miestą bei miesto periferijas vaizduojantys paveikslai.

Moderniojo meno grandai

Lietuvoje pristatomoje parodoje mažiau figūrinės tapybos atstovų darbų, bet ir čia netrūksta žinomų vardų: Vaclavas Brožikas, Vojtechas Hynaisas, Emanuelis Krescencas Liška, Františekas Ženišekas, taip pat unikalūs ir išskirtiniai Jakubo Schikanederio paveikslai.

XIX a. visi šie dailininkai dėstė Prahos dailės akademijoje, o kiekvieno jų studija išaugino ne vieną žinomą dailininkų kartą, tuo metu pasivadinusią "Manes" draugija. Šios draugijos atstovai – Maxas Švabinsky, Janas Preisleris, Viktoras Stretti – dailininkai, padarę didelę įtaką moderniajam čekų menui.

Rugsėjo 8 d. 16.30 val. Vilniaus paveikslų galerijoje vyks parodos kuratorės dr. Dunos Panenkovos paskaita "Peizažų tapyba Čekijoje XIX a. – XX a. I pusėje" (paskaita vyks čekų kalba ir bus verčiama į lietuvių kalbą). Dr. D.Panenkova – viena autoritetingiausių ir žymiausių čekų meno istorikių, visame pasaulyje garsi tarptautinių parodų kuratorė, ilgametė Prahos karališkosios pilies darbuotoja. Ji talkino Valdovų rūmų atkūrimo specialistams, konsultavo įvairiais Vidurio Europos meninių ryšių klausimais.