„Lietuvos situacija pagal ateities ekonomikai svarbiausius veiksnius prastėja. Prasčiausia ji talentų politikos srityje - kritome ir pagal talentų pritraukimo, ir pagal išlaikymo rodiklį. Šiai problemai spręsti būtina steigti solidų talentų kompetencijos padalinį, kuris kryptingai įgyvendintų reikalingus pokyčius“, - komentare teigė M. Katinas.

Trečiadienį pranešta, kad Lietuva Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo reitinge smuko šešiomis pozicijomis į 41 vietą [6]. Pagal inovacijas ir verslo išmanumą šalis užima 44 vietą (pernai - 43 vietą), pagal našumą skatinančius veiksnius - 40 vietą (36).

Anot M.Katino, negerėja ir švietimo įstaigų, kurios turėtų paruošti talentus, padėtis.

„Įdomi detalė yra ta, kad Lietuvoje tiksliuosius mokslus studijuojančių studentų dalis yra didelė, tad negerėjanti situacija indikuoja kokybines problemas bei netikslingų sričių dominavimą. Štai informacinių technologijų studijuojančiųjų skaičius – vienas mažiausių ES, o pusė pasaulio ekonomikos reikalauja šių įgūdžių. Švietimo reforma Lietuvai – gyvybės ar stagnacijos klausimas“, - tikino agentūros vadovas.

Jo vertinimu, kritęs šalies inovacijų rodiklis rodo lėtą pažangą: „Tai lemia, kad Lietuva vis dar išlieka tarp šalių, kurių ekonomika nėra grįsta inovacijomis, nors mūsų kaimynė Estija jau 2014 metais įsiveržė į inovatorių klubą“.

M.Katinas taip pat kritikavo mokesčių sistemą, kuri neskatina užsienio investicijų. Anot jo, trūksta sprendimų apmokestinant darbą ir nustatant „Sodros“ lubas.

Estija reitinge šiemet pakilo viena pakopa į 29 vietą, Latvija iš 49 nusileido į 54-tą, pranešė Statistikos departamentas.