Kaip pranešė tarnyba, Valakupių reabilitacijos centras ieškojo mokytojo, kuris neregiams padėtų perprasti Brailio raštą bei ekrano skaitymo ir didinimo programas, akliesiems ir silpnaregiams padedančias naudotis informacinėmis technologijomis. Reabilitacijos centro Aklųjų ir silpnaregių profesijos mokytojo pareiginiuose nuostatuose parašyta, jog šias pareigas gali užimti tik regėjimo negalią turintis asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, išklausęs pedagoginių ir psichologinių žinių kursą arba baigęs Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą.

Lygių galimybių kontrolierių pavaduojantis Seimo kontrolierius Raimondas Šukys nusprendė siūlyti keisti Aklųjų ir silpnaregių profesijos mokytojo pareiginius nuostatus, kandidatams sudarant vienodas sąlygas konkuruoti nepaisant jų negalios ar socialinės padėties.

Kaip pranešė tarnyba, centro direktorė Tatjana Ulbinienė teigė, jog tinkamai išmanyti minėtas programas ir Brailio raštą gali būtent aklieji ir silpnaregiai, nes šių profesinių gebėjimų Lietuvoje galima įgyti tik turint regos negalią, toks mokytojas, anot jos, būtų jautresnis aklųjų atžvilgiu. Kita jos įvardyta priežastis – aklųjų ir silpnaregių įtraukties į darbo rinką didinimas.

Formuodama tokį pareigybės aprašymą, Valakupių reabilitacijos centro administracija nurodo rėmusis Lygių galimybių įstatyme numatytomis tiesioginės diskriminacijos išimtimis. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad palankesnių sąlygų taikymas pateisinamas siekiant didesnės integracijos, taip pat jei išskirta savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas.

Anot skundą tyrusios teisininkės Laimos Vengalės-Dits, šie pareiginiai nuostatai negali būti laikomi įstatymo išimtimi, kadangi jie nėra pagrįsti kitais teisės aktais – Švietimo ir mokslo ministerijos Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše, kuriame įtvirtinti ir kriterijai, reglamentuojantys silpnaregių programas bei mokymosi dalykus, reikalavimo turėti negalią nėra. Valakupių reabilitacijos centre pasiremta tik žodiniu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įvertinimu.

Teiginio, kad programas ir Brailio raštą suprasti ir akliesiems perteikti gali tik regos negalią turintis asmuo, centras taip pat negalėjo moksliškai pagrįsti.