„Viskas prasidėjo nuo to, kad prieš 5 metus man buvo diagnozuotas diabetas. Pradėjau leistis insuliną. Pastebėjau, kad švirkštai spalvoti, gražūs, panašūs į flomasterius. Pradėjau juos rinkti nuo pat pradžių galvodama, kad galiu kažką sukurti. Nepraėjus nė 2 metams nupiešiau objektą. Tai yra moteris, sėdinti ir besileidžianti sau į pilvą insuliną. Tai yra kasdienė debetu sergančių žmonių procedūra“, – sako kūrėja.

A. Kišonaitė skulptūrą „Diabetas“ [7]padarė vien iš švirkštų, kuriuos ji surinko iš kitų sergančiųjų.

Menininkė tikra, kad kūrybai nėra normų. „Paveikslui nutapyti užtenka mėnesio“, – sako Agnė ir tuoj pat pripažįsta, kad bendrų taisyklių ar terminų nėra. Menininkė sako norinti, kad kiekvienas, paimantis teptuką, ne tik išmoktų maišyti ar derinti spalvas, bet ir jaustų malonumą.