Lietuvos darbo biržos vadovė Ligita Valalytė teigia, kad iki šiol įstaiga užsiėmė vien pasekmėmis, užuot vykdžiusi nedarbo prevenciją, nors pastaroji valstybei kainuoja pigiau. Tad nuspręsta persikvalifikavimo galimybes suteikti ir tiems, kurie dar dirba, o ne laukti, kol jie taps bedarbiais.

„Žmogus, kuris yra darbo rinkoje, nors jaučia, kad gal jau baigia karjerą, dar turi stimulą ką nors daryti. O žmogus, kuriam kas nors nepavyko, neteko darbo, atsidūrė darbo biržoje, labiau linkęs susitaikyti su nauja padėtimi“, – dienraščiui teigė L. Valalytė.

BNS primena, kad rudenį Lietuvos darbo birža taps Užimtumo tarnyba. Šių metų vasarį Vyriausybė nutarė, jog prie Lietuvos darbo biržos bus prijungtos 10 teritorinių darbo biržų.

Apie Darbo biržos pertvarką pranešta pernai rugpjūtį, o gruodžio pabaigoje Seimas priėmė Užimtumo įstatymo pakeitimus, nustatančius, kad nuo šių metų spalio 1 dienos užimtumo rėmimo politiką įgyvendina Užimtumo tarnyba.

Darbo biržos išlaikymo išlaidos 2016 metais siekė 21,3 mln. eurų, 2017-aisiais tam skirta 22,4 mln. eurų.