Sunkiai prognozuojama liepa

Klubo "Laisvas skrydis" prezidentas D.Liegus motorizuotu parasparniu "Lituanica" planavo įveikti 650 km atstumą iš Pščelniko į Kauną liepos viduryje, minint legendinių lakūnų skrydžio sukaktį. Tačiau orai pakoregavo planus. "Norint įveikti 650 km atstumą, būtina skristi pavėjui. Skrydžio metu turėtų laikytis vidutinio stiprumo pietvakarių vėjas, nebūti kritulių, nes sušlapęs parasparnis tiesiog nukristų. Taigi prieš išvykstant numatyti tinkamos krypties vėją su pakankamai gerais orais dabar yra didysis iššūkis", – prisipažino oreivis, anksčiau sklandydamas nemotorizuotu parasparniu išbandęs ir Sklandytojų kalvą Netonyse, Kauno rajone.

Didžiausi iššūkiai bus keli dideli miškai, virš kurių reikės pakilti kuo aukščiau, kad esant bet kokiam gedimui būtų galima nusklęsti ir nusileisti už miško.

Pasak jo, liepos mėnesio orai yra sunkiausiai prognozuojami – prognozės labai keičiasi kiekvieną dieną, o jo planuojamam skrydžiui reikia tiksliai numatyti bent dvi dienas į priekį. D.Liegus užsiminė, kad būta minčių skristi prieš keletą dienų, tačiau egzistavo per didelė tikimybė, kad pasiekti Kauno nepavyks, dėl to skrydį teko vėl atidėti. "Jei jau ne liepos mėnesį, gal bent rugpjūtį pavyks", – vylėsi daugkartinis Lietuvos parasparnių čempionas. Ekstremalus skrydis turėtų trukti 12–14 valandų, o nuskristi teks daugiau nei 650 km. "Toks atstumas yra brėžiant tiesią liniją nuo Pščelniko į Kauną. Skrydžio trajektorija bus kažkiek ilgesnė. Skrendant pavėjui vidutiniu 65-70 km/val. greičiu, šį atstumą galima įveikti per maždaug 10 valandų, bet laiko užims ir pakilimai, ir nusileidimai, degalų papildymas", – sakė parasparnininkas ir suabejojo, ar jam tikrai pavyks pasiekti minėtą greitį.

Keletą kartų leisis

Tinkamų sąlygų skrydžiui jaunas vyras laukia Lietuvoje. "Vis dėlto reikia kasdien eiti ir į darbą. Tačiau kai bus tinkama orų prognozė, dieną prieš skrydį vyksime į Pščelniką, pernakvosime ir anksti ryte pradėsiu skrydį, – oreivis užsiminė, kad į Lenkiją jį lydės vienas arba du ekipažai. – Kai teks nusileisti dėl degalų ar kitų priežasčių, reikės, kad lydintysis ekipažas ten būtų, turėtų degalų atsargų ar galėtų suteikti kitokią pagalbą."

Pašnekovas prisipažino, kad tarpinių nusileidimų išvengti nepavyks – reikės pasipildyti degalų. "Nelabai įmanoma pasiimti pakankamą skrydžiui kiekį degalų dėl dviejų priežasčių. Parasparniu pakilti reikia pačiam bėgant, tad jeigu pasiimčiau daug degalų, parasparnio nepakelčiau fiziškai. Antra, tokia didelė masė būtų per sunki pačiam sparnui ir tai būtų taip neekonomiška: degalai būtų deginami tam, kad išsilaikyčiau ore, o visam maršrutui jo vis tiek neužtektų, – pasakojo oreivis, pakilti skrydžiui planuojantis kuo arčiau katastrofos vietos. – Pakilęs virš jos praskrisiu, ir tada jau – pagal numatytą maršrutą Kauno kryptimi. Didžiausi iššūkiai bus keli dideli miškai, virš kurių reikės pakilti kuo aukščiau, kad esant bet kokiam gedimui būtų galima nusklęsti ir nusileisti už miško. Oro sąlygos visada yra didelis iššūkis: gali būti apsiniaukę ar stipri turbulencija – tai paaiškės tik skrydžio metu."

Ruošiasi nuo žiemos

Planuojamą skrydį D.Liegus ketina baigti S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome – ten pat, kur 1933 m. turėjo leistis legendinė "Lituanica".

Pirmą kartą į tokį ilgą skrydį besileisiantis vyras jam ruošiasi nuo žiemos. "Vis treniravausi pakilimus ir nusileidimus, atlikau keletą skrydžių ir sudėtingesnėmis sąlygomis esant stipresnei turbulencijai, taip pat įvairiuose aukščiuose ir prie įvairių temperatūrų. Be to, reikia apgalvoti daug smulkmenų. Tai ir ryšio priemonės, GPS, "live-tracking" (įranga, leidžianti sekti objekto judėjimą realiu laiku – red. past.)", – vardijo D.Liegus.

Skrydžio metu visi norintieji galės internete gyvai stebėti oreivio buvimo vietą, aukštį, judėjimo greitį ir kryptį: – https://airtribune.com/7925/tracks__191203 [5] ir https://www.livetrack24.com/track/1143114 [5].