BALTPOOL biržos duomenimis, tarp didžiausių paramos gavėjų šių metų sausio-liepos mėnesiais – AB „Lietuvos energijos gamyba", UAB „Šilutės vėjo projektai", UAB „Renerga", AB „Litgrid" bei atliekas deginanti UAB „Fortum Klaipėda", praneša portalas Delfi.lt.

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti katastrofišką šiltnamio efektą bei mažinti iškastinių išteklių importą. Vienas pagrindinių skatinimo mechanizmų – dotacijos iš VIAP biudžeto.

Iš viso nuo 2010 iki 2018 metų VIAP lėšų biudžetas siekė 1568 mln. eurų. Didžiausią jų dalis teko „Lietuvos energijos" Elektrėnų elektrinės išlaikymui – apie 679 mln. eurų. Arba maždaug 43 proc. viso VIAP biudžeto.

Antra pagal dydį VIAP gavėjų grupė – atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių operatoriai. Kartu su perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriais, gavusiais kompensaciją už šių elektrinių balansavimą, naujų elektrinių prijungimą, jiems buvo skirta 584 mln. eurų arba apie 37 proc. viso VIAP biudžeto.

163 mln. eurų arba 10 proc. VIAP biudžeto teko dujas ir mazutą kūrenusios vadinamos termofikacinės elektrinės (pastaruosius trejus metus jos VIAP lėšų nebegauna) 163 mln. eurų arba 10 proc. VIAP biudžeto. Dar maždaug 140 mln. eurų per VIAP buvo renkama "NordBalt" elektros jungčiai finansuoti (9 proc. VIAP biudžeto).

Per 2017 m. daugiau nei 1500 įmonių ir fizinių asmenų Lietuvoje buvo išmokėta beveik 148 mln. eurų paramos iš VIAP lėšų. Šiemet per sausį-liepą ši suma siekia jau beveik 77 mln. eurų.

Didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bendrovė „Fortum", kuri per pastaruosius 4 metus jau yra gavusi beveik 15 mln. eurų VIAP paramos per elektros skatinamąjį tarifą Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje. Per 12 skatinimo schemos metų VIAP išmokos šiai įmonei gali siekti apie 40 mln. eurų. Praėjusiais metais parama „Fortum" jėgainei siekė 3,7 mln. eurų.

Kaip rašo portalas Delfi.lt, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti katastrofišką šiltnamio efektą bei mažinti iškastinių išteklių importą. Vienas pagrindinių skatinimo mechanizmų – dotacijos iš VIAP biudžeto.

Konkurencijos taryba vertina, kad VIAP parama yra neteisėta valstybės pagalba. Taryba viešai įspėjo, kad valstybei toks paramos dalijimas gali baigtis liūdnai – paramos negavusios įmonės dėl iškraipomos konkurencijos gali kreiptis į teismą ir reikalauti padengti nuostolius, o valstybei paramą gali tekti ir susigrąžinti.