S. Skripalis ir jo dukra Julija pasveiko po kovą Anglijos pietiniame Solsberio mieste surengto pasikėsinimo. Britanija tvirtina, kad jie buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ ir už šio išpuolio stovi Maskva, bet Rusija tokius kaltinimus įnirtingai neigia.

Šis incidentas išprovokavo didžiulę diplomatų išsiuntimo bangą Rusijoje ir Vakaruose; nuo to laiko santykiai tarp Londono ir Maskvos yra itin pašliję.

„Kalbant apie Skripalius, šis eilinis šnipų skandalas yra dirbtinai pučiamas“, – kalbėdamas viename Maskvoje vykstančiame energetikos forume sakė V. Putinas.

„Matau, kad kai kurie jūsų kolegos stumia teoriją, kad ponas Skripalis – vos ne kažkoks (žmogaus) teisių gynėjas. Jis – tiesiog šnipas. Tėvynės išdavikas. Yra tokia samprata – tėvynės išdavikas. Ir jis (S. Skripalis) – vienas iš jų“, – Kremliaus vadovas sakė tarptautinio forumo dalyviams.

Buvęs Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU pulkininkas S. Skripalis savo šalyje buvo anksčiau suimtas ir nuteistas už bendradarbiavimą su britų žvalgybos agentūra MI6. Už tai S. Skripaliui buvo skirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, bet 2010-aisiais buvo paleistas pagal apsikeitimo šnipais programą ir apsigyveno Jungtinėje Karalystėje.

„Įsivaizduokite: pas jus atsiranda žmogus, išduodantis savo šalį. Kaip su juo elgiatės – bet kuris, iš šią sėdinčių bet kurios šalies atstovų? Jis tiesiog padugnė, štai ir viskas“, – pareiškė V. Putinas.

Kliūčių „Nord Stream 2“ projektui nebeliko

Rusijos prezidentas pareiškė, jog problemų dėl leidimų įgyvendinti per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesto Rusijos eksporto dujotiekio plėtros projektą „Nord Stream 2“ nebeliko.

„Problemų su leidimų gavimu tiesti „Nord Stream 2“ daugiau nėra, projektas bus įgyvendintas“, - kalbėdamas forume „Rusijos energetikos savaitė“ pabrėžė Vladimiras Putinas.

Jis pakartojo ankstesnį savo pareiškimą, kad Rusija šį projektą įgyvendins viena, jei „Gazprom“ partneriai iš jo pasitrauktų.

1,23 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis, kurio projektinis pralaidumas pralaidumas bus 55 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus, turėtų būti parengtas naudoti 2020 metų pradžioje. Jis bus nutiestas greta jau veikiančio Rusijos eksporto dujotiekio ir padvigubins jo pajėgumą.

Vienintelis „Nord Stream 2“ projekto vystymo bendrovės akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partneriai - Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ - yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

Projekto sąmata siekia beveik 10 mlrd. eurų.

Gali dar padidinti naftos gavybą

Vladimiras Putinas pareiškė, jog Rusija pajėgi dar labiau padidinti naftos gavybą, o dėl dabartinio naftos brangimo kalta JAV administracija.

„Mes jau padidinome gavybą 400 tūkst. barelių (per parą - red.), pagal susitarimą su mūsų partneriais. Jei reikės, padidinsime dar 200-300 tūkst. barelių“, - forume „Rusijos energetikos savaitė“ sakė Rusijos prezidentas.

Jis pabrėžė, jog Rusiją tenkina 65-75 JAV dolerių už barelį naftos kaina.

„Prezidentas Trumpas (JAV prezidentas Donaldas Trampas - red.) sakė, kad kaina yra didelė. Na, man atrodo, kad jis yra iš dalies teisus. Tačiau mes esame visiškai patenkinti 65-70-75 JAV dolerių už barelį kaina. Ji normali, kad būtų užtikrinta efektyvi energetikos įmonių veikla ir reikiamos investicijos“, - pabrėžė V. Putinas.

Jo žodžiais, šiuo metu didelės naftos kainos - JAV administracijos veiksmų rezultatas.

„Tarkime atvirai - tokią naftos kainą lėmė dabartinės JAV administracijos veiksmai. Tai - lūkesčiai, susiję su sankcijų įvedimu Iranui, politinėmis problemomis Venesueloje. Pažvelkite į tai, kas vyksta Libijoje - valstybė sunaikinta. Tai rezultatas neatsakingos politikos, kuri tiesiogiai veikia pasaulio ekonomiką“, - sakė V. Putinas.

Pakerta pasitikėjimą JAV doleriu

Vašingtonas savo užsienio politika pakerta pasitikėjimą doleriu kaip faktine pasaulio rezervine valiuta, trečiadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Manau, kad mūsų partneriai amerikiečiai daro milžinišką strateginę klaidą – pakerta pasitikėjimą doleriu kaip universalia ir, iš esmės, vienintele dabartinę rezervine valiuta“, – sakė jis per forumą „Rusijos energetikos savaitė“.

Rusijos prezidento nuomone, Vašingtonas „realiai pjauna šaką, ant kurios sėdi“. Jis pavadino tokią politiką keista ir keliančia nuostabą.

„Bet man atrodo, kad tai įprasta bet kurios imperijos klaida, kai žmonės galvoja, jog viskas yra taip galinga, tvirta ir stabilu, kad nėra ir nebus jokių neigiamų pasekmių. Bet ne – jos ateina, anksčiau ar vėliau“, – aiškino V. Putinas.

Anot Rusijos lyderio, jo kolega iš Prancūzijos Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pareiškė, kad būtina didinti ES ekonominį suverenumą ir mažinti priklausomybę nuo JAV.

„Be abejo, tai teisinga. Kaip gi kitaip – jei kai kas, pasitelkdamas politines priemones, mėgina įgyti konkurencinių pranašumų? Tai niekam nepatinka, bet tai vyksta – matome tai jau šiandien“, – pažymėjo V. Putinas.

„Taigi, Europa dėl šių aplinkybių svarsto tam tikras naujas galimybes, pavyzdžiui, susijusias su atsiskaitymu ne doleriais. Tai, tarp kitko, pakerta ir patį dolerį“, – tęsė jis.