Vargu, ar kas prieš 500 metų galėjo įsivaizduoti, kad XVIII a. pabaigoje įvyks industrinė (r)evoliucija, kai Džeimso Wato išrasta garo mašina gamybos procesus pakeis 180 laipsnių kampu. O tai, kad visai neseniai viena iš Kinijos žiniasklaidos agentūrų į darbą priėmė pirmą pasaulyje virtualų naujienų pranešėją, pritaikant dirbtinio intelekto technologiją, dar prieš 5-etą metų  galėjo prilygti tik fantastinio filmo siužetui.

„Tie, kurie vis dar naiviai laukia ir svarsto kada ketvirtoji pramonės (r)evoliucija įvyks, daro didelę klaidą. Galima drąsiai teigti, kad šiandien pasaulis jau išgyvena šios (r)evoliucijos pradžią, todėl sėkmė nusišypsos tik tiems verslams, kurie jau dabar geba prisitaikyti ir įžvelgia potencialą moderniose technologijose“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Spartus technologinis proveržis ir platus moderniųjų technologijų pritaikomumas įvairiose mokslo bei pramonės šakose neaplenkia ir žemės ūkio verslo. Ar galite patikėti, kad žemės ūkis gali turėti ką nors bendrą su kosmosu ar blockchain technologija? Palydovinė vaizdų analizė padeda nustatyti būsimo derliaus apimtis ar dirvožemio derlingumą. Blockchain technologija, leidžianti saugiai saugoti ar dalintis duomenimis, gali būti efektyviai panaudojama agroversle kaupiant ir sisteminant milžinišką kiekį informacijos  apie pasėlius ir jų derlių, naudojamų trąšų kokybę ir efektyvumą tam, kad vėliau būtų galima nesunkiai atsekti, ar pasėti javai ar kita augalinė kultūra gavo pakankamai saulės ir vandens, o  trąšos buvo kokybiškos ir saugios.

Šiandien žmonija susiduria su maisto stygiaus problema, kurią per praėjusį šimtmetį  sukėlė dideliais tempais augęs gyventojų skaičius ir klimato kaita. Remiantis Jungtinių Tautų duomenimis, šiandien mūsų planetoje gyvena 7,7 mlrd. žmonių, o 2050 metais gyventojų skaičius gali pasiekti 9,7 mlrd. Kai kurių javų rūšių derlius gali sumažėti drastiškai dėl karščio ir sausrų bangų. Skaičiuojama, kad tokiu atveju maisto poreikis beveik visuose pasaulio teritorijose vidutiniškai išaugtų nuo 59% iki 98%. Neabejotinai, maisto stygius lems, o gal ir pradėjo lemti milžiniškus pokyčius žemės ūkio sektoriuje.

Nors Lietuvoje vis dar paplitęs ūkininkavimas kaimo teritorijose, pasaulyje jis persikelia į miestus. Pavyzdžiui, JAV didmiesčiuose (Čikagoje, Niujorke ir kt.) ekologiškos ir sultingos  daržovės ar šviežios salotos auginamos ant biurų pastatų stogų, mažuose kiemuose ar kitose neapgyvendintose didmiesčių teritorijose. Tokie „miesto ūkiai“ ne tik padeda aprūpinti maistu gerokai didesnį kiekį gyventojų, kurie dažniausiai susiduria su finansiniu nepritekliumi, tačiau ir skatina bendruomeniškumą, tausoja aplinką, papildomai izoliuoja pastatus, didina miestiečių užimtumą ar padeda sumažinti lietaus nuotekį miestuose.

Pasak blockchain pritaikymo ir tokenizacijos eksperto Dmitrij Radin, technologijų agroversle panaudojimas įgauna pagreitį. „Jau dabar galime pasidžiaugti lietuvių išrastais ir pasaulyje pripažintais inovatyviais sprendimais, kai blockchain, lazerių ir dirbtinio intelekto technologijų pagalba nustatoma valgomų maisto produktų kilmė. Šiandien technologijos atveria ūkininkaujantiems galimybę pasiekti įspūdingų rezultatų, net ir jei  stokojama pakankamai resursų“, – priduria Dmitrij Radin.

Hidroponikos ūkininkavimo metodas, kai augalai yra auginami be dirvožemio, suteikia galimybę ne vien gausėjančiam miesto gyventojų skaičiui užsiauginti šviežių daržovių derlių savo butuose ar garažuose, tačiau ir padidinti žemės ūkio našumą nederlingose teritorijose, kur trūksta gėlo vandens. Vis daugiau dėmesio susilaukia ir akvaponika, kuri yra hidroponikos atmaina, nes drauge vienu metu auginami augalai ir žuvys. Žuvų gyvybinės veiklos atliekos tampa trąša be grunto auginamiems augalams. Tuo tarpu, augalai pasisavindami būtinas medžiagas, žuvims išvalo vandenį. 

„Skirtingų sektorių diskusijos apie inovacijas agroversle, kai įtraukiami verslo, mokslo, finansų ir valdžios institucijų atstovai yra itin reikalingos. Jose gali „gimti“ racionalūs sprendimai, kai tiek vienos, tiek kitos pusės lūkesčiai, poreikiai ar realios galimybės, yra išgirsti bei įvertinti“, – teigia žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.

Tai, kad dialogas tarp agroverslo ir mokslo bei potencialių užsienio investuotų ar partnerių yra būtinas siekiant dar spartesnio technologijų proveržio žemės ūkyje, sutinka ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Kęstutis Šetkus. Jis taip pat džiaugiasi ir šiuo metu Lietuvoje vyraujančiomis tendencijomis, kai žemės ūkio bendrovės domisi ir noriai diegia modernias technologijas savo versle.

Lietuva turi milžinišką potencialą ir jau dabar gali pasidžiaugti inovatyviais projektais agroinovacijų ir maisto technologijų srityje.

„Lietuva turi milžinišką potencialą ir jau dabar gali pasidžiaugti inovatyviais projektais agroinovacijų ir maisto technologijų srityje. Tačiau siekiant, kad šalyje įvyktų dar ryškesnis inovacijų proveržis žemės ūkyje, verslas privalo glaudžiau bendradarbiauti su mokslininkais. Be to, reikia kurti ir dar palankesnę investicinę aplinką startuoliams, kurie vysto inovatyvius projektus agroversle“, – sako Kęstutis Šetkus.

Apie inovacijų ir naujųjų technologijų svarbą bei ateities iššūkius agroversle bus kalbama ir antrąkart Lietuvos verslo konfederacijos ir Žemės ūkio ministerijos organizuojame „Agroververslo forume 2018“. Pranešimus skaitys žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Europos komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato ekonomikos reikalų direktorius Tassos Haniotis, apie inovacijas agroversle pasakos jų kūrėjas agroverslo sprendimų bendrovės ART21 vadovas Augustas Alešiūnas, o apie ateities tendencijas funkcinių produktų rinkoje - „Birštono mineralinių vandenų“ rinkodaros vadovė  Aistė Pranckuvienė. Antrojoje dalyje vyks diskusija „Blockchain agroversle – madingas žodis ar reali galimybė?“.

Nemokamas renginys, subursiantis mokslo, agroverslo, ūkininkų bendruomenės ir valdžios atstovus,  vyks lapkričio 30 d. Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete. Daugiau apie renginį: www.agroversloforumas.lt