„Rotušė yra pats svarbiausias Kauno miesto muziejaus objektas, kuriam labiausiai reikia dėmesio. Atvėrėme rotušę turistams, pakeitėme muziejuje dirbančią komandą, atvėrėme laiptus į bokštą. Akivaizdu, kad čia ne paskutiniai darbai. Laukia pats sudėtingiausias – pastato erdvių pritaikymas atnaujintai ekspozicijai“, – tvirtino Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Laimėjo patyrusi komanda

Rotušės pastato atnaujinimui buvo keliamas iššūkis permąsčius šiuolaikinio miesto rotušės bei muziejaus koncepcijas, pasiūlyti projektą, kuriame nauji architektūriniai sprendimai ir interjero elementai kartu su būsima ekspozicija sudarytų vientisą ir darnią šiuolaikinę, tačiau autentiškas pastato savybes išryškinančią ir apjungiančią, visumą.

„Jeigu Baltosios gulbės viduje bus atraktyvios erdvės, įdomios veiklos – rotušė funkcionuos ir teiks naudą visiems. Visi matome gražų pastato fasadą, tačiau norisi, jog tas grožis persikeltų ir į vidų. Turime svečių, kuriuos norime nusivesti į išskirtines vietas – atsinaujinusi rotušė tikrai galės būti viena jų“, – sakė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas Svaigedas Stoškus.

Komisija, sudaryta iš penkių narių, tarp kurių buvo architektų, kultūros paveldo ir muziejų srities specialistų, įvertino konkursui pateikto darbo kokybę ir laimėtoju pripažino architektų studiją „Processoffice“.

Šis architektų biuras pastaraisiais metais suprojektavo ir įgyvendino kelis reikšmingus ir puikiai įvertintus architektūros objektus. 2015 m. įvykdyta Nacionalinio Latvijos meno muziejaus rekonstrukcija įvertinta kaip Latvijos metų statinys ir pelnė didįjį prizą. Architektų biuras taip pat rengia bei įgyvendina tarpdisciplininius architektūros ir ekspozicijų projektus, tarp kurių būtų galima išskirti 2016 m. duris atvėrusį Valstybės pažinimo centrą.

Jeigu Baltosios gulbės viduje bus atraktyvios erdvės, įdomios veiklos – rotušė funkcionuos ir teiks naudą visiems.

Darni funkcionalumo ir prieinamumo integracija

Vienas iš svarbiausių rotušės atnaujinimo tikslų – Kauno miesto muziejaus ekspozicijai ir kitoms reikmėms naudojamo ploto išplėtimas. Muziejaus ekspozicijoms numatoma skirti ne mažiau 860 kv. m ploto. Pastatas bus pritaikytas ir specialiųjų poreikių turintiems lankytojams bei šeimoms su vaikų vežimėliais, bus įrengti patogūs liftai.

Rotušės pastate darniai susijungs muziejaus, miesto reprezentacijos, santuokų registravimo ir turizmo informacijos funkcijos. Architektai ketina lankytojams pritaikyti iki šiol menkai išnaudotas rotušės erdves: administracijai skirtas patalpas bei palėpės erdvę.

Projekto koncepcijoje – neapribotas pažinimas

„Processoffice“ pasiūlytas rotušės pastato pritaikymo muziejinei funkcijai projektas paremtas pažinimo koncepcija. Pažinimas – vienas kertinių paties muziejaus tikslų, kurio siekiant miesto istorija bei jo tapatybė yra ne tik saugojama ir tyrinėjama, bet ir naujai interpretuojama, pristatoma visuomenei.

„Kauno miesto muziejaus misija – kurti atvirą kiekvieno įsitraukimui, pažinimui ir dalinimuisi erdvę, kurioje būtų pasakojamos Kauno, jo miestiečių bei svečių istorijos. Siekiame, kad dar iki taip laukiamų 2022 m., kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine, galėtume pakviesti visus į atsinaujinusį Rotušės skyrių, kuriame ketiname ne tik moderniai pristatyti Kauno istoriją ir raidą, bet ir kalbėti apie šiandienos miestą, jo viziją ir dabartinius jame vykstančius procesus“, – teigė Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis.

Originalūs sprendimai

Ekspertų komisijos nuomone, projekto sprendinių koncepcija – išskirtinė ir originali. Juo siekiama, jog pažinimas neapsiribotų tik muziejaus ekspozicijos erdve. Projekte aiškiai atskiriami naujai projektuojami ir saugomi ankstesnių laikotarpių architektūriniai elementai, kuriuos sąmoningai siekiama atverti taip sudarant sąlygas geresniam jų pažinimui – žvelgiant į pastato architektūros sluoksnius bus galima patirti bei pažinti istoriją iš arti.

Naujos paskirties vidaus erdvės bus formuojamos ir nauji funkciniai ryšiai kuriami pasitelkiant inovatyvias šiuolaikinės architektūros priemones. Minimali architektūrinė intervencija projektuojama tik neautentiškose pastato dalyse, išsaugant ir atskleidžiant vertingąsias pastato savybes. Tikimasi, kad įgyvendinus projektą jis taps puikiu šiuolaikinės paveldosaugos ir kokybiškos architektūros dermės pavyzdžiu.

Tikslas – padvigubinti

Per metus rotušėje apsilanko daugiau nei 21 tūkstantis lankytojų. Atnaujinus patalpas šį skaičių tikimasi padvigubinti. Nuo XVI a. su pertraukomis rotušėje veikė pagrindinės miesto savivaldos institucijos. Sovietų okupacijos metais šios funkcijos apribotos, o rotušėje buvo įsikūręs Civilinės metrikacijos skyrius ir Keramikos muziejus. 2015 m. Kauno miesto savivaldybė, siekdama šį pastatą vėl padaryti prieinamą kauniečiams ir miesto svečiams, jame atidarė Kauno miesto muziejaus skyrių.

Konkursą laimėjusiai komandai priklauso architektai Vytautas Biekša, Rokas Kilčiauskas, Marius Kanevičius, Aistė Galaunytė, Eglė Matulaitytė, Martyna Kildaitė, Justinas Malinauskas kartu su architekte ir paveldo specialiste Loreta Janušaitiene. Projektavimo ir projekto priežiūros vykdymo paslaugų vertė siekia 100 tūkst. eurų.