„Visi sutariame, kad indeksavimas turėtų būti. Atskaitos taškas turėtų būti infliacijos kriterijus“, – BNS po grupės posėdžio penktadienį sakė jos pirmininkas, Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Pasak jo, indeksavimo mechanizme galėtų būti įvesti saugikliai, kad bazinis dydis nemažėtų defliacijos atveju, taip pat drastiškai neaugtų smarkios infliacijos metu.

Vicekancleris tvirtino, kad darbo grupėje taip pat sutarta iki tol atstatyti prieškrizinį bazinį dydį ir padaryti tai greičiau, nei daroma dabar.

Pareiginės algos bazinis dydis nuo kitų metų pagal dabartinę mokesčių sistemą sieks 134,2 euro. Palyginti su šiemet, jis augs maždaug 1,7 euro.

Šie pokyčiai leis kitąmet biudžetininkų algas padidinti iki keliasdešimties eurų per mėnesį.

Po mokesčių konsolidacijos bazinis dydis sieks 173 eurų, o norint atstatyti šį rodiklį atstatyti į prieškrizinį lygį, jį reikia padidinti dar 10 eurų.

Pasak D. Matulionio, tai valstybei papildomai kainuotų 250 mln. eurų.

„Dabar turime apsispręsti, per kiek laiko tai padarysime“, – kalbėjo darbo grupės vadovas.

Parlamentaras, opozicinių socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas teigė pritariantis pasiūlymams dėl bazinio dydžio indeksavimo, tačiau reiškė nerimą, kad daugelio dydžių susiejimas su ekonominiais rodikliais panaikina galimybes profesinėms sąjungoms derėtis, o politikams – lankstumą priimti sprendimus.

„Mes juk kalbame daug apie socialinį dialogą. Ką tada kalbės partneriai: apie gerą orą, apie šaligatvius? Siūlau sutarti dėl globalinių dalykų, o detales palikti deryboms“, – BNS sakė Seimo narys.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė ragino ieškoti būdų daugiau mokėti mažiausiai uždirbantiems biudžetininkams.

„Jeigu mes pridedame visiems 10 eurų, tai nėra blogai, bet turime pagalvoti apie tai, kaip labiau kilstelėti tas apačias“, – BNS teigė I. Ruginienė.

Pagal bazinį dydį yra skaičiuojamos politikų, valstybės pareigūnų, tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algos.