Šalis rotacijos tvarka perims šešis mėnesius truksiantį pirmininkavimą sausio 1 dieną.

Net jei Rumunija yra „techniškai gerai pasirengusi“, „Bukarešto vyriausybė ne visiškai supranta, ką reiškia vadovauti ES šalims,“ – interviu dienraščiui „Die Welt“ pareiškė J. C. Junckeris.

Jis nurodė, kad ES pirmininkaujanti valstybė „turi būti pasirengusi išklausyti kitus ir nustumti savo pačios problemas į šalį. Dėl šito turiu tam tikrų abejonių.“

Komisijos pirmininkas taip pat suabejojo ​​šalies, negalinčios išsklaidyti vidaus politinės įtampos, gebėjimu būti „vienijančiuoju elementu“ Europoje.

Rumunija perims pirmininkavimą ES 2019 metų sausio 1 dieną – pirmą kartą nuo 2007-ųjų, kai tapo Bendrijos nare.

Eilė pirmininkauti ES atėjo tuo metu, kai daugelyje sričių vis labiau skiriasi Briuselio ir populistinės Bukarešto vyriausybės nuomonės.

Rumunijos kairiojo sparno vyriausybė neseniai griebėsi nacionalistinės retorikos, panašios į sklindančią šalia esančiose Vengrijoje ir Lenkijoje.

Įtakingiausiu Rumunijos žmogumi laikomas valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) lyderis Liviu Dragnea (Livijus Dragnia) pareiškė, kad ES yra „neteisinga“, o Briuselis siekia atimti iš Bukarešto „teisę turėti savo nuomonę“.

Viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių Bukarešto ir Briuselio santykių atšalimą, yra PSD planuojamas Rumunijos teismų sistemos pertvarkymas, kuriuo, pasak vyriausybės, siekiama pažaboti teisėjų „piktnaudžiavimą“.

Tačiau Europos Komisija ragino atsisakyti šių reformų ir teigė, kad jos kenkia kovai su korupcija vienoje labiausiai į kyšininkavimą linkusių bloko narių.

Dar daugiau, Rumunijai gali būti sunku kalbėti vienu balsu, kivirčijantis Vioricos Dancila (Viorikos Denčilės) – trečios PSD premjerės nuo 2016 metų – vyriausybei ir centro dešinės prezidentui Klausui Iohannisui (Klausui Johanisui).

Tvirtai proeuropietiškų pažiūrų K. Iohannisas, kuris dažnai konfliktuodavo su vyriausybe, atstovauja Rumunijai Europos Vadovų Taryboje.