Parlamentarai antradienį apsispręs, kaip ateityje paramą bei labdarą galės teikti ne tik savivaldos, bet ir valstybės valdomos įmonės.

Konservatorius Jurgis Razma šeštadienį pareikalavo, kad galutinį (Labdaros ir paramos įstatymo – BNS) variantą, dėl kurio Seimas turės balsuoti, įvertintų Seimo teisininkai, todėl iki lemiamo balsavimo paprašė pertraukos. Opozicijos balsų užteko, kad jai būtų pritarta: už balsavo 36 Seimo nariai, 34 – prieš, o 10 susilaikė.

„Bijau, kad galime priimti teisiškai nekokybišką įstatymą, nes taip atsitinka, kai ekspromtu priimami pasiūlymai, dėl kurių Teisės departamentas nėra pasisakęs, kad neatrodytume kepantys nekokybiškus įstatymus“, – šeštadienį teigė J. Razma. 

Seimas linkęs ne uždrausti valstybės ir savivaldybių kontroliuojamos įmonėms bei jų antrinės bendrovėms teikti paramą bei labdarą, o tik šiek tiek sugriežtinti šią veiklą. Pagal naujas taisykles siūloma susieti tokių įmonių paramos dydį su uždirbtu pelnu.

Visiško draudimo valstybės ir savivaldybių įmonėms teikti labdarą siekė parlamentinis Audito komitetas. Komiteto parengtam pataisų variantui Seimas po svarstymų buvo pritaręs.

Bijau, kad galime priimti teisiškai nekokybišką įstatymą, nes taip atsitinka, kai ekspromtu priimami pasiūlymai.

Tačiau per priėmimą balsuodami parlamentarai iš valdančiųjų koalicijos persigalvojo. Jie pakeitė savo nuomonę pritardami trijų parlamentarų Povilo Urbšio ir „valstiečių“ Zenono Streikaus bei Guodos Burokienės liberalesniam siūlymui leisti šioms  įmonėms paramą ir labdarą teikti ir toliau, tačiau pagal kitas taisykles.

Seimas pritarė jų pataisai, kuria pasiūlyta diferencijuoti paramai skiriamą tokių valstybės ir savivaldos įmonių grynojo pelno dalį – kuo daugiau pelno uždirbtų įmonė, tuo mažesnę jo procentinę dalį galėtų skirti paramai, o vienam gavėjui per metus būtų galima skirti ne daugiau kaip 200 tūkst. eurų. 

Įmonės, uždirbusios iki 0,5 mln. eurų grynojo pelno, paramai galėtų numatyti iki 10 proc. pelno (iki 50 tūkst. eurų) per metus, uždirbusios nuo 0,5 mln. iki 2 mln. eurų pelno – iki 5 proc. (iki 100 tūkst. eurų), o virš 2 mln. eurų – iki 3 proc., bet ne daugiau kaip 0,5 mln. eurų.

Pataisos numato, kad bendrovės negalėtų įsipareigoti paramą skirti iš kitų  metų lėšų ar nustatyti konfidencialumo susitarimus, ribojančius informacijos apie suteiktą paramą ir jos panaudojimą pateikimą visuomenei.

Taip pat norima uždrausti paramą teikti įmonėms, kurios dirbs nuostolingai. 

J. Razma BNS prognozavo, kad nauja tvarka tikriausiai Seime bus patvirtinta. Parlamentaras vis tik pripažįsta, kad ji yra „nežymiai geresnė“ negu taikoma dabar.

„Turiu įvertinti, kad teigiamas dalykas yra tai, kad paramos ir labdaros teikimo principai reglamentuoti įstatymo lygiu. Tai šiek tiek geriau. (...) Jeigu palieki dabartinę tvarką, ji yra ne geresnė“, – BNS teigė jis.  

Tačiau J. Razma įsitikinęs, kad naujas taisykles, pagal kurias paramą ir labdarą  teiktų valstybės ir savivaldos įmonės, prezidentė turėtų vetuoti: „Grąžintų vetavimu į pradinio sumanymo situaciją, kad apskritai įmonėms, kurių virš pusės akcijų valdos valstybė ar savivalda, neliktų paramos ir labdaros galimybių, o tada jie (valdantieji – BNS) nesukrapštytų 71 balso veto atmetimui“.

Diskusijos dėl savivaldybių įmonių paramai skiriamų lėšų parlamente vyksta nuo 2016 metų, o paskutinį kartą Labdaros ir paramos įstatymo pataisos Seimo posėdyje buvo svarstomos pernai gruodį. Nuo to laiko pataisų priėmimas atidėliotas.  

Seimo Audito komitetas, rinkęs duomenis apie valstybės ir savivaldybių įmonių teiktą paramą, nustatė, kad 2017 metais tam skirta 1,747 mln. eurų. 12 iš 45 valstybės valdomų įmonių paramai ir labdarai 2017 metais skyrė 954,1 tūkst. eurų, o 59 savivaldybių įmonės – 793,2 tūkst. eurų.